Rosita Basevičienė pataria
Kodėl vieni maisto papildai veikia, o kiti ne?
Vitaminai, mineralai, omega ar lipolinės rūgštys,antioksidantai, kolagenas… papildų, kuriuos galima įsigyti, sąrašas vis ilgėja. Nors sveikatos ekspertai pabrėžia, jog vitaminai ir mineralai turėtų būti gaunami iš subalansuotos dietos, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ES atliktų tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybos būklę (statista.com). Ne veltui vis dažniau maisto papildai tampa svarbus būtinųjų mineralų bei mikroelementų šaltinis, padedantis papildyti mūsų dienos maisto racioną. Statistiškai daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų kartais vartoja kokius nors maisto papildus. Be to tikriausiai visi esame susidūrę su labai pozityviomis papildų reklamomis bei skambiais šūkiais “pajusite poveikį iš karto”, tačiau kodėl įsigijus papildus ir juos vartojant, dažnai nejaučiame jokio efektas. Leiskite mums padėti atsakyti į klausimą: kodėl vieni maisto papildai veikia, o kiti ne. Maisto papildai ir jų pasiūla Prieš įsigyjant papildus būtina atkreipti dėmesį į papildo etiketę ir jo sudėtį. Vitaminai ir mineralai turi daug skirtingų cheminių formų- vienos natūralios, lengvai įsisisavinamos į žmogaus ląsteles, o kitos- sintetinės, kurių mūsų organizmas negali taip lengvai įsisavinti. Taip pat vieni maisto papildai yra tablečių, kiti- kapsulių, o treti- skysčio ar gelio pavidalu. Šiuo atveju svarbi yra papildo forma. Mūsų organizmas geriausiai absorbuoja skystą papildų formą bei mineralais praturtintus vitaminų kompleksus. Mineralai yra labai svarbūs kitų maistinių medžiagų įsisavinimui, nes esant jų deficitui, sutrinka normali ląstelių funkcija. Įsigyjant maisto papildus stenkitės ieškoti produktų, kurie pasižymi natūralia sudėtimi bei skysta papildo forma, kuri lengviau įsisavinama organizmo. Labai svarbu atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų kiekius. Visada palyginkite kokia yra papildo veikliosios medžiagos referencinė maistinė vertė (RMV) arba koks sudedamosios dalies kiekis yra nurodytas sudėtyje. Norime pastebėti, kad dažnu atveju, veikliųjų medžiagų kiekiai yra tolygūs papildo kainai, t.y. kuo brangesnis produktas, tuo jis efektyvesnis, nes jame daugiau vitaminų, mineralų ar kitų maistinių medžiagų. Neišsigąskite, jeigu paros referencinė maistinė vertė siekia kelis šimtus procentų, nes tai senas matavimo vienetas. 20a. pradžioje, dėl blogėjančios žmonių sveikatos buvo nutarta, kad kiekvienam žmogui reikia gauti bent rekomenduojamą paros normą papildų (RMV) ir tada sumažės ligų sukeltų vitaminų ar/ir mineralų trūkumo. Dr. J. Bland’as, pasaulyje garsus biochemikas, teigia: “RMV neturi nieko bendro su individualiu kiekvieno žmogaus poreikiu. RMV yra nustatyti standartiniai, žmogaus kasdieniame racione reikalingi papildų kiekiai tam, kad žmonės nesirgtų mitybos trūkumo ligomis: beri-beri (vit. B1 trūkumas), pelagra (vit. PP trūkumas), skorbutu (vit. C trūkumas), rachitu (vit.D trūkumas), tačiau RMV neištaiso Vakarų visuomenei būdingų sveikatos sutrikimų.” Taigi, RMV nepripažįsta individualių variacijų ir nenustato optimalių dozių. Pavyzdžiui, jeigu jūs rūkote, kartais vartojate alkoholį, gyvenate užterštoje aplinkoje, jaučiate PMS ar menopauzės simptomus, vartojate kontraceptines tabletes, labai daug sportuojate, kovojate su infekcija arba stresu ar vartojate vaistus, jūsų papildų poreikis gali būti trigubai didesnis. Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina požiūrį, kad didelės maistinių medžiagų dozės pasižymi profilaktiniu poveikiu. Vitaminai C ir E, beta karotinas, B grupės vitaminai ir kofermentas Q10 priklauso maistinių medžiagų grupei, kurių daug didesnės nei RMV dozės turi teigiamos įtakos sveikatai ir ilgaamžiškumui. “Maisto produktuose esančios maisto medžiagos gali apsaugoti ir gydyti ligas bei lėtinti senėjimo procesą”- Pauling, L. Gydymas didelėmis maisto papildų dozėmis, dar vadinamas ortomolekuline medicina, šį terminą sukūrė vienas iš žymiausių molekulinės chemijos mokslininkų, Nobelio premijos laureatas Linus Pauling, 1968 m. Jeigu rašoma, jog vitaminas atitinka tik 50% referencinės paros normos, tokio papildo nepakaks palaikyti balansą organizme. Veikliosios medžiagos tiesiog per mažai. Padėti kūnui atstatyti kokio nors mikroelemento trūkumą- papildo paros dozės turėtų prasidėti bent nuo 150-300% RMV. Sportui vartojami papildai, kurie greitai organizmui padeda įgauti energijos siekia net keletą tūkstančių procentų. Jeigu papildas pardavinėjimas Europos Sąjungoje- jis tikrai patikrintas ir saugus vartoti, tad nereikėtų bijoti didelių kiekių esančių ant etiketės. Natūralūs maisto papildai tikrai daro pokytį. Įdomumo dėlei, perskaitę šį straipsnį patikrinkite savo maisto papildų lentyną ir atkreipkite dėmesį kokius kiekius veikliosios medžiagos kiekius tame papilde įdeda gamintojas. Maisto papildai veikia sinergiškai Nei viena reikalinga medžiaga neveikia izoliuotai, todėl būtina vartoti natūralius multivitaminų ir mikro-makro mineralų, antioksidantų, omega rūgščių maisto papildus. Pavyzdžiui, magnis konkuruoja su kalciu, todėl magnio papildus rekomenduojama vartoti su kalciu arba užtikrinti kalcio normą vartojant maistą. Idealus magnio ir kalcio santykis 2:3. Gilinantis toliau, kalcio pasisavinimui reikalingas vitaminas D, kuris padeda vykti kalcio apykaitai. Cinkas yra geležies, mangano ir vario antagonistas. Todėl vartojant cinko papildą ilgesnį laiką, būtina užtikrinti ir kitų mineralų vartojimą. Vitaminas A veikia kartu su cinku, o vitaminai C ir E padeda išsaugoti vitaminą A organizme. Gamtoje viskas susieta ir taip sudaro visumą, dėl to maiste nėra atskirų vitaminų ar mineralų, visur yra sinerginis ryšys, kuris pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Įsigyjant maisto papildus reikia būti atsakingiems ir pasitarti su specialistu, kaip juos derinti, kad būtų pasiekta didžiausia nauda. Taisyklingai vartojant papildus rezultatai gali būti pasiekti labai greitai, ypač, derinant maisto papildus kartu su harmoninga dvasine sveikata, subalansuota mityba, fizine veikla. Maisto papildų gamintojo patirtis ir patikimumas Labai svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo patirtį. Visada galite paprašyti platintojo Lietuvoje, kad suteiktų daugiau informacijos apie gamintoją: pažymėjimus, įrodančius kaip išgaunami maisto papildai, kokie yra jų apdirbimo procesai, kokios maistinės medžiagos naudojamos. Taip pat svarbu, jog gamintojas turėtų tarptautinius sertifikatus patvirtinančius produkto saugumą ar ekologiškumą. Pavyzdžiui, gamintojas Biolink group (Norvegija) šiemet, jau 20 metus gamina maisto papildą MEDOX su vis dar nepakeista sudėtimi, kuri patvirtinta NNN sertifikatu (Nansen Neuroscience Network) bei įrodyta veiksminga tarptautinėmis klinikinėmis studijomis. Taip pat gamintojas Trace Minerals Research (JAV) gamina natūralius maisto papildus virš 50 metų, o jų unikalus produktas - “Concen trace” jūros mineralų kompleksas - 10 metų iš eilės perkamiausias Jungtinėse Amerikos valstijose (2019m., SPINS). Tai vieni iš patikimų papildų gamintojų, apie kuriuos lengvą rasti informacijos internete bei įsigilinti į jų gamybos patirtį. Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu. Šaltiniai: Holford, P., (2004). Nauja optimalios mitybos biblija. 13-129. UK. Value of the dietary supplements market in Europe in 2015 and 2020, by country. Prieiga per internetą: www.statista.com LIETUVOS GYVENTOJŲ MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMAS IR JŲ POŽIŪRIS Į MAISTO PAPILDUS. Prieiga per internetą: www.hi.lt
Sužinokite daugiau
Elektrolitai - gyvybiškai svarbios medžiagos
Pirmas svarbus dalykas, kurį pataria specialistai daug sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, sergantiems širdies ligomis, taip pat dažnai viduriuojantiems žmonėms, yra pasirūpinti savo organizmo elektrolitų pusiausvyra. Ir nors sąvoka „elektrolitai“ nėra kokia naujiena, galime išsamiau apžvelgti elektrolitų naudą, poveikį sveikatai, rekomendacijas, galiausiai – naujausius su elektrolitais susijusius tyrimus. Ir nesvarbu, – kalbame apie augalus, gyvūnus, ar apie žmones – elektrolitai yra būtina gyvybės egzistavimo sąlyga. Kas gi tie elektrolitai ir kuo jie mums naudingi? Chemiškai elektrolitai yra medžiagos, kurios virsta į teigiamus ar neigiamus jonus tirpale bei sugeba praleisti elektros srovę. Jokia aukštesnė gyvybės forma negali egzistuoti be elektrolitų. Taip pat ir žmogus. Elektrolitai būtini mūsų ląstelių ir organų funkcionavimui. Tai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose randami mineralų jonai. Šie mineralai gali būti rūgštinio, bazinio pobūdžio, taip pat druskos. Mums svarbiausi ir aktualiausi elektrolitai yra kalcis, magnis, chloras, fosforas, kalis, natris. Elektrolitai atlieka daug ir gana svarbių funkcijų. Pirma, reguliuoja vandens kiekį, apykaitą organizme. Reguliuoja ir kraujo pH, nervines bei raumenų funkcijas, kraujo spaudimą, atkuria pažeistus audinius. Pavyzdžiui, raumenų susitraukimas vyksta tam tikrų cheminių reakcijų dėka. Šių reakcijų metu į raumenų ląsteles siunčiami elektriniai signalai. Raumenys ir neuronai aktyvuojami elektrolitams judant tarp ekstraląstelinio bei viduląstelinio skysčio ląstelėse per vadinamuosius jonų kanalus. Tad raumenų susitraukimui būtini kalcio, natrio, kalio jonai. Be šių jonų susitraukimas silpnėja arba tampa nebekontroliuojamas. Antra, elektrolitai atlieka transportavimo funkciją – perneša įvairias medžiagas (tarp jų ir maisto) į įvairias kūno vietas. Konkrečiai magnio jonas būtinas energijos apykaitai, nervinio impulso perdavimui, fermentų aktyvumui palaikyti, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi. Panašios ir kalio funkcijos. Štai natris reguliuoja troškulio pojūtį, dalyvauja termoreguliacijoje, palaiko pH pusiausvyrą. Neigiamą krūvį turintys chloro jonai įjungiami į deguonies apykaitą bei yra svarbūs virškinimui, nes įeina į skrandžio rūgšties sudėtį. Naujesni tyrimai atskleidžia, kad įvairūs elektrolitų jonai atsakingi ir už detoksikacijos procesus, palaiko limfinės sistemos būklę. Tai vyksta sudarant tam tikrus cheminius junginius, vadinamus chelatais. Taip toksinės medžiagos detoksikuojamos anksčiau, nei jos sugeba pakenkti mūsų kūnui. Puikiu detoksikavimo pavyzdžiu gali būti organizme susidariusių nuodingų amino junginių utilizavimas. Verta paminėti ir svarbą imuninei sistemai – elektrolitų dėka ląstelių membranos išlaikomos stiprios, pro jas sunkiau patenka virusai ar bakterijos. Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai Elektrolitų koncentracijos pokyčius dažnai sukelia kitos sveikatos būklės, kaip inkstų, širdies ligos. Dargi jau paminėti prakaitavimas, vėmimas ar viduriavimas. Pastebėta, kad elektrolitų disbalansas labiau tikėtinas ir atėjus karščio bangoms vasarą, taip pat vartojant kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio: diuretikus, AKF inhibitorius kraujospūdžiui, vaistus nuo vėžio. Sunerimti dėl sutrikusios elektrolitų pusiausvyros galima, jei žmogų dažnai apima nuovargis, vangumas, sutrinka širdies ritmas, atsiranda jautrumas ir dirglumas, galvos svaigimas. Taip pat kamuoja raumenų spazmai, dažnai kinta kraujospūdis. Visus šiuos nemalonius pojūčius gali sukelti tiek per didelė, tiek per maža elektrolitų koncentracija. Būtina atkreipti dėmesį, kad per daug elektrolitų žmogaus organizme irgi neduoda jokios naudos. Štai per didelis natrio kiekis (hipernatremija) sukelia bendrą organizmo silpnumą. Labai aukšta natrio koncentracija gali išsivystyti į paralyžių, širdies smūgį, net komą. Per didelė kalio koncentracija taip pat pavojinga. Vartojantiems diuretikus ar daug širdies bei kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų patariama atsisakyti kalio papildų ar maisto, kuriame gausu kalio. Taip yra todėl, kad daugelis tokių vaistų sulaiko kalį organizme, o jo kiekis ir taip didėja. Kalcio koncentracija tampa didesnė, nei įprasta, gana retai. Taip atsitikus, vertėtų išsitirti, ar nėra kitų ligų. Pavyzdžiui, kaulų ligų, endokrininės sistemos veiklos sutrikimo ar net vėžio. Žmones, kurių didesnė kalcio koncentracija kraujyje, kamuoja apetito stoka, dažnas vėmimas, gali ištikti koma. Tam, kad užtikrintume normalų elektrolitų kiekį organizme, turime peržvelgti savo maisto racioną. Po viduriavimo, vėmimo ar intensyvios treniruotės būtina vartoti geriamųjų elektrolitų tirpalų. Tokie tirpalai apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, atkuria greitai prarastų elektrolitų kiekį. „Joniniai mineralai“ Šioje lentelėje yra pateikiamos mineralinių medžiagų naudingosios savybės. Natūralios mineralinės medžiagos Poveikis Kalcis (Ca++) Kalcis – pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas. Šis mineralas yra kraujo sudėtinė dalis ir dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Be to, kalcis yra ląstelės struktūrinių komponentų sudėtinė dalis. Jis būtinas nervų sistemos veiklai, visų organizmo liaukų ląstelių sekrecinei veiklai. Kalis (K+) Reikalingas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai. Tai vienas svarbiausių kraujo spaudimą reguliuojančių mineralų. Kalio jonai dalyvauja nervinio impulso plitime raumenyse. Chloras (Cl-) Chloras dalyvauja palaikant organizmo skysčių osmosinį slėgį, vandens apykaitoje, gaminant druskos rūgštį skrandyje. Natrio (Na+) Dalyvauja organizmo vandens apykaitoje, gerina virškinimą, malšina lėtinį gastritą, skatina gausiau išsiskirti skrandžio sultis. Sulfatų (SO4-) Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, skrandžio sekreciją, gali veikti kaip diuretikas, iš organizmo pašalina daugiau kenksmingų medžiagų, skatina tulžies susidarymą, jos išsiskyrimą iš kepenų į tulžies pūslę, o iš šios – į dvylikapirštę žarną, atskiedžia tulžį. Magnio (Mg+) Mažina dirglumą, nemigą, galvos skausmą, širdies ritmo sutrikimus, padeda sergantiems kepenų ir tulžies latakų ligomis. Mėšlungiai yra magnio trūkumo simptomas. Boro dioksidas (BO2-) Boras reikalingas kaulų statybai ir tvirtumui užtikrinti – jis neleidžia kalciui pasišalinti iš kaulų. Be to, boras padeda išvengti dantų ėduonies ir stiprina jų emalį. Cinkas (Zn++) Cinkas yra DNR statybinė medžiaga. Jis yra labai svarbus imuninės sistemos veiklai, padeda formuotis skeletui. Cinkas dalyvauja atsinaujinant organizmo ląstelėms, palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą. Kobaltas (Co) Kobaltas yra skirtas apsaugoti ir gydyti nervų pažeidimus. Kobaltas skatina geležies rezorbciją žarnyne. Chromas (C+++) Svarbus angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitai. Kartu su insulinu chromas dalyvauja cukraus apykaitoje ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Jis valo arterijas, mažindamas cholesterolio bei trigliceridų kiekį ir reguliuoja apetitą. Varis (Cu++) Šis mikroelementas padeda išsaugoti normalią kraujo sudėtį – dalyvauja susidarant hemoglobinui, skatina geležies įsisavinimą, gerina kaulų struktūrą. Varis įeina į įvairių fermentų sudėtį, skatina kaulų čiulpų susidarymą. Fluoras (F-) Fluoras padeda kalciui kauptis ir įsitvirtinti kauluose. Jis yra dantų ir kaulinio audinio sudėtyje. Taip pat jis saugo dantis nuo ėduonies. Germanis (Ge) Germanis veikia kaip medžiagų apykaitos katalizatorius. Manoma, kad germanis yra naudingas gydant vėžį. Be to, jį vartojant gaminama daugiau endorfinų (geros nuotaikos hormonų), mažėja kraujo klampumas. Jodas (I) Jodas yra būtinas normaliai skydliaukės veiklai. Jis reguliuoja organizmo išskiriamos energijos kiekį, o skatindamas medžiagų apykaitą, padeda skaidyti riebalus. Normali skydliaukės veikla lemia protinės veiklos intensyvumą, plaukų, odos ir dantų būklę. Jodo reguliarus ir pakankamas vartojimas yra būtinas normaliam vaiko augimui, vystymuisi ir sveikatai. Geležis (Fe++) Geležis yra vienas svarbiausių elementų, padedančių susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams (eritrocitams) bei daugumai fermentų. Be to, geležis yra svarbus mineralas neurologinėms organizmo funkcijoms. Manganas (Mn) Šio mikroelemento reikia vitamino B1 ir vitamino E apykaitai. Jis aktyvina veiklą tų fermentų, kurie lemia normalų virškinimą ir maisto utilizavimą. Manganas veikia kaip katalizatorius skaidant riebalus ir cholesterolį. Jis yra svarbus smegenų ir nervų mitybai bei skatina lytinių hormonų gamybą. Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.
Sužinokite daugiau
Kodėl mums reikia joninių mineralų?
Kad mineralai būtų pasisavinami ląsteliniame lygyje jų molekulė turi būti labai maža ir tirpti vandenyje. Tik joninės mineralų formos gali patekti į ląsteles ir aktyvuoti ląstelės struktūras, nuo kurių funkcionavimo priklauso dauguma organizmo procesų, gera savijauta ir galimybė išvengti ligų ar jas atitolinti. Mineralai, visata ir mes Kas gi tie mineralai? Mineralai yra nekas kitas kaip elementai – tie patys elementai, kurie puikuojasi periodinėje elementų lentelėje, vidurinės mokyklos chemijos vadovėlyje, tokie kaip chromas, magnis, geležis ir kt. Tai yra elementai, kurie sudaro visą visatą, mūsų žemę ir viską ant jos, įskaitant ir mus. Mūsų kūnas – tai tikras meno šedevras sudarytas iš šių elementų. Taigi svarbu nuolat papildyti kūną reikiamais elementais, nes juos organizmas eikvoja kasdien. Cheminiai ir elektriniai procesai vyksta mūsų kūne kiekvieną akimirką. Šie procesai gali vykti tinkamai tik tada, jeigu organizme palaikomas mineralų balansas. Geležis – mūsų kraujui, siera – raumenims, kalcis – kaulams ir daugelio kitų mikroelementų grupė tam tikru subalansuotu santykiu padeda užtikrinti tinkamą organizmo funkcionavimą. Mineralai - tai gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos. Jie yra būtini fermentų, hormonų, vitaminų ir vandens apykaitoms, nervų sistemos veiklai, kraujo ir imuninių ląstelių gamybai, širdies bei raumenų darbui, o taip pat svarbūs kaulų ir dantų formavimuisi ir augimui, bei palaikant rūgščių-šarmų pusiausvyrą. Kas yra jonai? Mineralų molekulės dydis. Kad mineralai būtų pasisavinami ląsteliniame lygyje jų molekulė turi būti labai maža (angstremų dydžio) ir turi tirpti vandenyje. Angstremas (Angstrom) – nesisteminis matavimo vienetas, naudojamas atomo, jono, molekulės matmenims žymėti. Tik joninės mineralų formos yra angstremų dydžio ir pasisavinamos ląsteliniame lygyje, t.y. gali patekti į ląsteles ir aktyvuoti DNR struktūras, nuo kurių priklauso dauguma organizmo procesų ir, žinoma, gera sveikata. Jonas – tai mineralas arba elementas turintis teigiamą arba neigiamą krūvį. Molekuliniu lygiu tai reiškia, kad elementas turi per daug arba permažai elektronų. Ši nepastovi jonų būsena, leidžia lengvai sukibti su vandeniu, todėl organizmas juos lengvai įsisavina. Šioje būsenoje elementas turi tam tikrus teigiamus arba neigiamus elektrinius krūvius, dėl kurių vyksta dinaminė pusiausvyra. Tokiu būdu kūnas gali lengviau reguliuoti maistinių medžiagų tiekimą į reikiamas sritis. Daugumoje papildų esančios mineralų molekulės yra tūkstantį kartų didesnės nei joninės. Nors tokie mikrono dydžio mineralai iš dalies pasisavinami žarnyne ir patenka į kraujotaką, bet tokios didelės mineralų molekulės negali patekti į ląsteles. Kadangi kraujotakoje mineralų koncentracija yra gana griežtai reguliuojama, tokie netinkami mineralai yra atidedami ant kraujagyslių sienelių. Kas yra mikroelementai? Galite kolekcionuoti sidabrines monetas, nešioti platininį žiedą ar turėti auksinę plombą. Gali būti, jog esate gurkšnoję arbatą įpiltą iš varinio virdulio, valgėte sausainį iš prašmatnaus alavinio indo ar keliavote lėktuvu pagamintu iš titano. Tačiau ar žinojote, kad šie ir daugelis kitų elementų – labai mažais, subalansuotais kiekiais – yra labai svarbūs jūsų sveikatai? Nors mikroelementų mūsų valgomame maiste yra mažai, jų gausu mineralų prisodrintuose Žemės vandenynų ir jūrų vandenyse. Motulės žemės nuostoliai Pirminis būdas organizmą aprūpinti plataus spektro joniniais mineralais yra valgyti šviežias grūdines kultūras, vaisius ir daržoves užaugintas maistinių medžiagų prisodrintame dirvožemyje. Deja, šiandieniniame pasaulyje natūraliai susiformavęs, maistinių medžiagų prisodrintas dirvožemis yra itin retas reiškinys. Augalijos vešėjimas ir agresyvūs šiuolaikiniai ūkininkavimo metodai iškėlė daugumą žemės mineralų į paviršių, kur jie buvo išplauti. Ūkiams ir laukams, kuriuose mineralų kiekis ženkliai sumažėjęs reguliariai naudojamos sintetinės trąšos. Tačiau dirbtinės trąšos aprūpina augalus tik būtiniausiomis mineralinėmis medžiagomis. Daugybė mikroelementų, būtinų žmogaus gyvybei, į augalus nepatenka. Kur dingo visi mineralai? Daugelis mikroelementų, kurių anksčiau būdavo gausu dirvožemyje, dabar yra nuplauti į vandenynus. Vandenynuose jų kiekis yra toks pat kaip ir sveiko žmogaus organizme. Keletame iš iki šiol išlikusių vidinių jūrų, tokių kaip Didysis druskos ežeras, esantis vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, dar galima rasti gana didelę šių sveikatai svarbių elementų koncentraciją. Šis sveikas, išmaniai subalansuotas mineralų ir mikroelementų santykis jūros vandenyje, yra naudingas žmogaus sveikatai. Šiandien šiuose jūros vandenyse yra visi žmogaus gyvybei būtini mineralai ir elementai. O dar svarbiau yra tai, kad šie mineralai ir elementai yra joniniai ir tobulai subalansuoti, todėl puikiai absorbuojami žmogaus kūno ląstelėse. Ar tikrai žinome visą tiesą apie mikroelementus? Toli gražu ne visi mineralai yra vienodi. Bėgant metams kilo įvairių diskusijų, kurie mineralai yra tinkamiausi žmogaus organizmui. (Organiški, neorganiški, molžemio, koloidiniai, suakmenėjusios augalijos, jūros dugno nuosėdinių uolienų, joniniai ir t. t. ). Visos šios diskusijos tik dar labiau glumina žmones. Pagal prigimtį mineralai yra neorganinės, negyvos medžiagos, kurias gali naudoti gyvi organizmai, tačiau ar tikrai? Suakmenėjusi augalija, jūros dugno nuosėdinės uolienos, naftos produktai, akmens anglis ir deimantai remiantis kai kuriais standartais taip pat gali būti laikomi organiškomis medžiagomis, tačiau yra negyvos, nes sudėtyje turi mineralų ir kitų maistinių medžiagų, kurias žmogaus organizmas sunkiai įsisavina. Nors joniniai mineralai remiantis dauguma standartų turėtų būti vadinami neorganiniais, iš tikrųjų jie yra patys gryniausi. Gamtoje negyvos medžiagos dažniausiai susiskaido arba yra išplaunamos – tai kas susiformuoja dažniausiai suyra. O gyvi organizmai priešingai – tobulėja ir auga rinkdami ir absorbuodami visa kas gera, kad dar labiau pagerintų savo būklę. Nors joniniai mineralai laikomi neorganiniais/ be angliais elementais, jie priskiriami gyvų organizmų kategorijai. Kai mineralai suskaidomi iki smulkesnių joninių dalelių ir panardinami į vandenį, gaunamas tirpalas, kurį žmogaus organizmas geba absorbuoti. Tirpalo pavidalu mineralai sukelia elektrinius impulsus, kurie palaiko gyvų organizmų gyvybę. Be to kai iš šio tirpalo išgarinamas vanduo, joniniai mineralai jungiasi ir sudaro kristalus. Taip jie iš skaidymosi būsenos vėl pereina į formavimąsi. Bet kokios kitos formos mineralai (pvz.: koloidiniai, molžemio, suakmenėjusios augalijos ar jūros dugno nuosėdinių uolienų) yra netirpūs vandenyje ir yra sunkiai absorbuojami. Kai kurios mineralų dalelės gali plūduriuoti vandenyje, tačiau yra per didelės, kad būtų įsiurbiamos per pusiau pralaidžias ląstelių sienelių membranas. Šios dalelės negamina energijos ir išgarinus iš tirpalo vandenį nesikristalizuoja, o virsta dumblu, purvu ar dulkėmis. Joninių mineralų reikšmė Kiekvieną sekundę žmogaus organizmas eikvoja joninius mineralus ir mikroelementus, kad galėtų generuoti milijonus mažyčių elektrinių impulsų. Be šių impulsų nei vienas kūno raumuo, tarp kurių ir širdis, negalėtų funkcionuoti. Be jų nefunkcionuotų smegenys, o ląstelėse negalėtų vykti osmosas, kurio dėka organizme subalansuojamas vandens slėgis ir maistinių medžiagų įsisavinimas. Tam, kad organizmas gautų joninių mineralų ir elektrolitų, reikia rinktis tik joninių mineralinių papildus ar papildus, kurių sudėtyje yra joninių mineralų. Itin dažnas sutrikimas: mineralų disbalansas Mokslininkai tik dabar pradeda tirti mineralų poveikį ir sąveiką žmogaus organizme, pavyzdžiui, kaip mineralai padeda saugoti sveikatą ir kokį neigiamą poveikį organizmui daro mineralų disbalansas. Norint palaikyti sveikatą, žmogaus kūnas turi gauti maždaug du trečdalius visų žinomų elementų, todėl palaikyti mineralų balansą yra sudėtinga, tačiau labai svarbi užduotis. Normaliam gyvenimo ritmui palaikyti, kasdien reikia suvartoti tam tikrą mineralų kiekį. Šiai dienai yra žinomi 92 mineraliniai elementai, dar 12 elementų neištirta, bei egzistuoja šimtai mineralų izotopų variantų. Nieko keisto, kad mokslininkai tik dabar pradeda tirti mineralų poveikį ir sąveiką žmogaus organizme, pavyzdžiui, kaip mineralai padeda saugoti sveikatą ir kokį neigiamą poveikį organizmui daro mineralų disbalansas. Jeigu dėl dažnų treniruočių, streso, dietų, maistinių medžiagų trūkumo ar prastos mitybos, jus kamuoja mineralų disbalansas, jūsų kūnas bando kompensuoti mineralinių medžiagų trūkumą, tai dažniausiai sukelia potraukį tam tikram maistui, raumenų mėšlungį ir bendrą nuovargį. Mineralų įsisavinimo vaidmuo Mineralų absorbcija pirmiausiai pradeda vykti plonosiose žarnose. Maistui slenkant per žarnyną mineralai per žarnų sienelių gaurelius įsiurbiami į kraują. Šis procesas gali vykti tik tada kai mineralai yra joninėje formoje. Nors skrandžio sultys padeda jonizuoti maiste esančius mineralus, tam kad žmogaus organizmas pilnai absorbuotų mineralinius papildus, į jų sudėtį turi įeiti tik natūraliai jonizuoti mineralai. „Mikroelementai teikia naudos tik sąveikaudami vieni su kitais. Vieno mikroelemento perteklius gali lemti kito mikroelemento disbalansą. Dauguma mikroelementų turi būti jonizuoti, kad žarnyne jie būtų pasisavinami.“ – teigia mokslų daktaras Alexander G. Schauss.
Sužinokite daugiau
Geros sveikatos šaltinis - natūralūs maisto papildai
Natūralūs mineralai – gerai sveikatai Šiandieninis maistas yra labai nutolęs nuo idealios ir gerai subalansuotos mitybos. Apklausos parodė, kad netgi tie, kurie valgo sveikai negauna dalies reikalingų mineralų, vitaminų, būtinų riebalų, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų. Verta sunerimti, nes gerai žinome, kad mineralų ir vitaminų stoka gali sukelti įvairiausias ligas, net tokias kaip vėžys. Antra vertus, kaip ir gamtoje mineralai turi būti gerai subalansuoti – vieno jų trūkumas gali lemti kito perteklių, nes naudos jie teikia tik veikdami kartu. Svarbūs visi mikroelementai, kurių gamtoje randama daugiau nei 80. Mineralai būtini beveik kiekvienam medžiagų apykaitos procesui, taip pat jie reguliuoja ir vitaminų apykaitą, todėl jų pritrūkus, sutrinka pastarųjų pasisavinimas. Kodėl trūksta šių mikroelementų ir iš kur jų pasiimti tiek, kiek reikia? Kodėl maiste mineralų mažai? Gerai būtų, jei mineralus gautume su maistu, kuris vertingiausias – žalias (termiškai neapdorotas). Tačiau net ir taip besimaitinant šių medžiagų nepakaks, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, cheminėmis trąšomis tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, taigi jų stokoja ir augalai. Dalies turimų mineralų produktai netenka ilgai juos laikant sandėliuose. Šių medžiagų dar mažiau perdirbtame maiste, į kurį pridėta įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Mineralai, vitaminai bei kitos naudingosios medžiagos iš maisto produktų pašalinamos juos rafinuojant. Deja, įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, maistui pasigaminti pritrūkstame laiko. Todėl didesnė ar mažesnė dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra tik skrandį užkemšantis balastas, kurį mums gamina perdirbamoji pramonė. Mineralinių medžiagų pritrūkstame dar daugiau, jeigu gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Šį stygių organizmas bando kompensuoti, todėl persivalgome, atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį. Mikroelementai – į pagalbą nėščiajai Nėštumo metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes šių medžiagų turi užtekti ir būsimai mamytei, ir vaikeliui įsčiose. Mokslininkai teigia, kad motinos sveikata ir mityba prieš apvaisinimą ir nėštumo metu turi didžiulę įtaką kūdikio sveikatai, o suaugusio žmogaus sveikatą lemia mityba vaikystėje. Net nedidelė vitaminų ir mineralų stoka šiuo periodu gali turėti liūdnų pasekmių, tokių kaip apsigimimai. Būtini mineralai nėščiajai – kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, kurio reikia kalciui pasisavinti, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas, germanis ir daugelis kitų. Cinkas labai svarbus embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis. Beje, idealus kalcio ir magnio santykis yra 2:1, jums reikia dviejų dalių kalcio ir vienos dalies magnio. Piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Vartojant pieno produktus dėl kalcio, pritrūksta magnio, atsiranda disbalansas. Pagrindiniai šių mineralų stokos požymiai: raumenų mėšlungis, nemiga ir nervingumas, dantų ėduonis, vidurių užkietėjimas ir kt. Dar vienas svarbus dalykas, kurio nederėtų pamiršti nėštumo metu, kad vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nėščiajai nuo anemijos, papildomai reikia ir cinko, nes geležis pastarąjį išstumia. Tiksliomis proporcijomis šių mineralų įmanoma gauti tik iš subalansuotų maisto papildų. Pogimdyminės depresijos ir mikroelementų ryšys Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia užtektinai vitaminų ir mineralų. Daugelis tyrėjų mano, kad kai kurie mineralai ir B grupės vitaminai gali padėti išvengti dažnai po gimdymo ištinkančios depresijos. Be abejo, pogimdyminei depresijai didelės reikšmės turi psichologinis faktorius – pakitęs gyvenimas ir didžiulė moterį užklumpanti atsakomybė. Bet manoma, kad hormoninių bei cheminių pokyčių sukeliamą pogimdyminę depresiją lemia ir mikroelementai. Nustatyta, kad viena iš galimų pogimdyminės depresijos priežasčių – vario perteklius. Nėštumo metu vario organizme padaugėja, o cinko sumažėja, nes jo reikia daug vaisiui. Greitai cinko kiekis išsenka žindančios mamos piene – jo atsargas išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacija nustatė, kad maitinant krūtimi reikia 25 mg cinko per dieną, o depresija yra klasikinis cinko ir vitamino B6 stokos požymis. Todėl manoma, kad šios medžiagos jį gali susilpninti. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė. Kita depresijos priežastis gali būti Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Taigi Omega-3 riebalų rūgštys ir cinko bei B grupės vitaminai padeda apsaugoti jauną mamą nuo šios problemos. Vaikas prastai mokosi – galbūt tereikia maisto papildo? Gydytojai nerimauja, kad nuolat mažėja visiškai sveikų vaikų, o 5-6 metų mažylių dantys jau sugedę. Tai akivaizdus mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų trūkumas, kuris turi reikšmės vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Be to, dėl mineralų stokos į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mineralai valo iš organizmo toksines medžiagas – kai kurie iš jų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį lauk. Toksiški metalai taip pat gali būti ligų priežastis. Pavyzdžiui, žinoma, kad aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, taip pat sukelia inkstų ligas, vaikams gali paskatinti autizmą. Dar daugiau – aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o aliuminio kiekiui organizme reguliuoti būtinas cinkas. Jeigu per mažai kalcio, cinko ir geležies, organizme kaupiasi švinas. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Tyrime dalyvavo Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, vidutinis intelekto koeficientas (IQ) vaikų, kuriems buvo nustatyta didelė švino koncentracija, grupėje buvo 4,5 kartus mažesnis, nei grupėje su mažiausia švino koncentracija. Lėčiausia orientacija buvo taip pat tų, kurių švino koncentracija buvo didžiausia. Todėl, svarbi ne tik tinkama vaiko mityba, bet ir gerai subalansuoti multivitaminų ir multimineralų papildai, kurie aprūpintų augantį organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Atsižvelgdami į amžių galite rinktis skysto pavidalo – jie geriau ir greičiau pasisavinami. Mineralas mineralui nelygus Akivaizdu, kad šiandien neišsiversime be maisto papildų, iš kurių galime gauti vitaminų ir mineralų reikiamomis proporcijomis. Bet renkantis maisto papildą reikia atkreipti dėmesį į mineralų formą, nes jie skirtingi ir ne visus mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl ir atsitinka taip, kad sąžiningai geriate maisto papildo tabletes ar kapsules, o naudos nejaučiate. Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės ir iš kraujotakos sistemos negali patekti į ląsteles, organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinimas siekia apie 30%. Joniniai mineralai yra sukurti natūralios gamtos, jie yra tokie pat kaip ir maiste esantys mikroelementai. Šie biologiškai aktyvūs, vandenyje tirpstantys mineralai formuojasi ilgus metus ir išgaunami specialia technologija. Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas Siekiant suprasti, kas yra antioksidantai ir kuo jei naudingi sveikatai, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra laisvieji radikalai. Anot garsaus amerikiečių gydytojo dr. Josepho Mercola, laisvieji radikalai yra natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus (tabako dūmus, chemines medžiagas), saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę ir netgi vartojamus vaistus. Laisvieji radikalai organizme gaminasi ir sportuojant bei prasidėjus uždegimo procesams. Kadangi jų molekulėms trūksta vieno elektrono, paprastai tariant, jos tiesiog agresyviai puola sveikas molekules, kad susigrąžintų trūkstamą dalį, t. y. ardo ląstelių sieneles. Būtent tokia reakcija vadinama oksidacija. Beje, pastaroji neretai įvardijama kaip biologinis rūdijimas. Jei organizmas negauna pakankamos apsaugos, laisvieji radikalai gali tapti nevaldomi, prasideda grandininė reakcija ir sutrikdomas ląstelių darbas. Tad nenuostabu, kad laisvieji radikalai atsakingi ne tik už ląstelių nykimą ir jų DNR pažeidimus, bet ir yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip vėžys, katarakta, aterosklerozė,cukrinis diabetas, kardiovaskulinės ligos, nervų sistemos ligos- Parkinsonas ir Alzheimeris, ir kt.. Su laisvaisiais radikalais kovoja antioksidantai. Pagrindiniai antioksidantai – vitaminai A, C ir E bei mineralas selenas, kuris ypač vertinamas kaip efektyvus antikancerogenas, taip pat antocioninai (Medox), CoQ10. Jie būtini pagrindiniam ginklui prieš įsibrovėlius – imuninei sistemai. Be stipraus imuniteto tampame lengvai pažeidžiami ligų ir bejėgiai kovoti su jomis. Antioksidantai padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, palengvina daugelį susirgimų, taip pat ir peršalimą bei lėtinį nuovargį. Išskiriant vieną iš stipriausių antioksidantų, antocioninai –biologiškai aktyvios medžiagos tiesiogiai suriša laisvuosius radikalus ir sumažina mažo tankio lipoproteinų kiekį plazmoje, taip mažindami padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, o tuo pačiu sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Teigiamas terapinis poveikis gydant širdies ir kraujagyslių ligas yra siejamas ne tik su jų antioksidacinėmis savybėmis, bet ir sugebėjimu mažinti trombocitų hiperaktyvumą bei jų agregaciją, arterijų pažaidą, uždegimo mediatorių gamyba, o taip pat pasižymi kraujagysles plečiančiu ir sistolinį kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu. [de Pascual-Teresa et al., 2000]. Siekiant išlaikyti gerą sveikatą labai svarbu, kad organizmas gautų įvairių antioksidantų. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.
Sužinokite daugiau