Rosita Basevičienė pataria
Kaip neleisti savo organizmui surūdyti
Dėl įsigalėjusios chemijos dulkėse, ore ir kitose terpėse atsiranda pavojingos cheminės medžiagos, kurios vėliau per kasdien naudojamus gaminius ir produktus patenka į mūsų organizmą ir sukelia net vėžį. Natūralu, kad tai priverčia susimąstyti apie organizmo ir imuninės sistemos stiprinimą. Kaip padėti organizmui, kaip užbėgti ligoms ir kenksmingam aplinkos poveikiui už akių? Vyksta nuolatinė kova Cigarečių dūmai, išmetamosios dujos, oro užterštumas, saulės šviesa, spinduliuotė, vaistai – tai priešai, su kuriais organizmas kovoja kasdien. LSMU Dietologė ir gastroenterologė doc. Aida Žvirblienė pasakoja, kad 1954 m. amerikiečių biogerentologas Denhamas Harmanas, ieškojęs paaiškinimo, kodėl žmonės sensta, žmogaus organizme atrado junginius, kurie buvo pavadinti laisvaisiais radikalais. „Laisvieji radikalai – tai labai reaktyvūs organizmo medžiagų apykaitos produktai. Laisvieji radikalai yra natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus, saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę ir netgi vartojamus vaistus. Laisvieji radikalai organizme gaminasi ir sportuojant bei prasidėjus uždegimo procesams. Kadangi jų molekulėms trūksta vieno elektrono, paprastai tariant, jos tiesiog agresyviai puola sveikas molekules, kad susigrąžintų trūkstamą dalį, t. y. ardo ląstelių sieneles. Pastarasis procesas neretai įvardinamas biologiniu rūdijimu“, – pasakoja doc. A.Žvirblienė. Jei organizmas negauna pakankamos apsaugos, laisvieji radikalai gali tapti nevaldomi, prasideda grandininė reakcija ir sutrikdomas ląstelių darbas. Tad nenuostabu, kad laisvieji radikalai atsakingi ne tik už ląstelių nykimą ir jų DNR pažeidimus, bet ir yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip vėžys, katarakta, aterosklerozė, cukrinis diabetas, kardiovaskulinės ligos, nervų sistemos ligos – Parkinsonas ir Alzheimeris, ir kt. Organizmui padeda ir su laisvaisiais radikalais kovoja antioksidantai. Jie atiduoda elektronus ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, taip apsaugodami nuo žalos kitas ląsteles. Antioksidantai nukenksmina laisvuosius radikalus ir šie pasišalina iš organizmo, nespėję pakenkti. Antioksidantai padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, palengvina daugelį susirgimų, ypač širdies, taip pat ir peršalimą bei lėtinį nuovargį. Kyla natūralus klausimas – iš kur gauti antioksidantų, ar jie visi vienodai vertingi? Antioksidantų šaltinis – polifenoliai ir vitaminai Didžiausias antioksidantų šaltinis yra polifenoliai. Jų priskaičiuojama daugiau nei 800. Polifenoliai yra cheminių junginių grupė, randama daugelyje vaisių, daržovių, kitų augalų. Tokį pat vaidmenį atlieka ir vitaminas C bei vitaminas E. Pavyzdžiui, antocioninai yra viena polifenolių grupių. Jie tiesiogiai suriša laisvuosius radikalus ir sumažina mažo tankio lipoproteinų kiekį plazmoje, taip mažindami padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, o tuo pačiu sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Iš antocioninų išskiriamos veikliosios medžiagos cianidinas, delfinidinas, peonidinas, kurios pasižymi daugialypiu gydomuoju poveikiu. Antocioninų randama mėlynėse, raudonosiose vynuogėse, šilauogėse, vyšniose, braškėse, gervuogėse, avietėse. Įdomu tai, kad šiuose uogose yra ne tik antocioninai, tačiau visas būtinas derinys, pavyzdžiui, mėlynėse be antocioninų gausu vitamino A, kuris stiprina regėjimą, C ir E. „Dar vienas svarbiausių antioksidantų – glutationas. Jis randamas kiekvienoje kūno ląstelėje ir dalyvauja baltymų sintezėje, transmembraniniame transporte, leukotrienų sintezėje. Ląstelių viduje gliutationas veikia kaip stiprus antioksidantas, neutralizuojantis žalingą laivųjų radikalų poveikį. Jis apsaugo DNR ir RNR bei mitochondrijas, kuriose vyksta ląstelių energijos gamyba. Gliutationas reikalingas imuninės sistemos aktyvumui – skatina limfocitų dauginimąsi. Be to pasižymi unikalia savybe maksimaliai padidinti visų kitų antioksidantų efektyvumą, tarp jų vitaminus C ir E, kofermentą Q10 bei alfa lipoinę rūgštį. Vyresniame amžiuje gliutationo mažėja, todėl mažėja organizmo gebėjimas kovoti su laisvaisiais radikalais“, – pasakoja dietologė ir gastroenterologė doc. Aida Žvirblienė. Iš kur gauti šių medžiagų? Doc. A.Žvirblienė mini, kad visas reikalingas medžiagas turėtume gauti per maistą. „Jei žmogus maitinasi pagal sveikos mitybos principus, o sveikatos mitybos principai nurodo, kad maistas turi būti įvairus ir vartojamas saikingai, mes galima apsirūpinti daugeliu reikalingu medžiagų. Bet jei maistas nėra pakankamai gerai paruoštas, tuomet naudingų medžiagų kiekis maiste sumažėja“, – pasakoja dietologė ir gastroenterologė doc. A.Žvirblienė. Ne veltui daug antioksidantų turintys maisto produktai vadinami superproduktais. Pasaulio vėžio tyrimų fondas net sudarė maisto produktų sąrašą, kurie ne tik praturtina žmogaus racioną, bet ir padeda kovoti su ligomis. Pavyzdžiui, raudonoji ir oranžinė paprika turi vitamino C ir betakarotino; kiviai – daug vitamino C, taip pat vitamino K, mineralinių medžiagų (kalio, magnio); morkos yra betakarotino šaltinis; pomidoruose yra antioksidanto likopeno, dar vadinamo „jaunystės“ antioksidantu; brokoliuose yra vitamino C, folio rūgšties; panašiu poveikiu kaip ir brokoliai pasižymi Briuselio kopūstai; špinatuose gausu folio rūgšties, vitamino C, karotinoidu; mėgstamose braškėse taip pat gausu vitamino C ir flavanoidu; mango vaisiai pasižymi vitamino C ir E deriniu, o apelsinai yra vitamino C šaltinis. Tai tik dalis vaisių ir daržovių, kurie pelnytai gali vadintis superproduktais. Medikė vardina, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas, kuomet patiriama didesnę spartą ir daugiau streso, diktuoja, kad organizmui reikia ir daugiau antioksidantų. „Jei valgome tik vieną-du kartus per dieną, tuomet neaprūpiname organizmo reikalingomis medžiagomis ir reikia papildomų medžiagų iš išorės. Tas pats pasakytina ir apie senstantį organizmą – jam taip pat reikia papildomų medžiagų“, – sako doc. A.Žvirblienė. Maisto papildas „Medox“ Kaip minėta, antocioninų yra vaisiuose ir uogose, ypač mėlynėse ir juoduosiuose serbentuose. Kad nereikėtų rūpintis ir nepamiršti jų vartoti reguliariai, galima vartoti vieną preparatą, kuriame gausu antocioninų – „Medox“. „Medox“ stiprina imuninę sistemą, padeda plėsti ir minkština venas, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, naudojamas onkologinių ligų prevencijai – taip saugodamas sveikatą. „Medox“ yra natūralus produktas, pagamintas Norvegijoje ir susidedantis iš antocianinų molekulių, išgaunamų iš mėlynių ir juodųjų serbentų. Jis yra patentuotas, klinikiniais tyrimais patvirtintas nutraceutikas – t. y., maistinė medžiaga, kuri teikia medicininę naudą ir gerina sveikatos būklę, t. y. naudojama ligų prevencijai ir gydymui. „Medox“ buvo vystomas 16 metų Bergeno universitete Norvegijoje. Su juo buvo atliekami tyrimai tiek Norvegijoje, tiek ES, Kinijos ir JAV universitetuose ir universitetinėse ligoninėse. „Medox“ nėra standartinis uogų ekstraktas. Jis gaminamas pasitelkiant aukštąsias technologijas, patentuotus gamybos procesus, kuriuos sukūrė „Biolink Group“. „Medox“ gamybos procesas yra skirtas optimizuoti keletą katecholinės struktūros antocianinų. Manoma, jog šios molekulės turi patį aukščiausią biologinį potencialą iš visų antocianinų. „Medox“ galima vartoti ne tik gerinant sveikatą ir naudojant prevencijai prieš ligas, tačiau ir stiprinant imuninę sistemą. Preparatą siūloma naudoti sportininkams, kurie treniruojasi ir dalyvauja varžybose, nes didelis fizinis krūvis silpnina imuninę sistemą. „Medox“ stiprina imuninę sistemą ir padeda sportininkams išlikti sveikiems ir išvengti ligų treniruočių bei varžybų metu. Reikiamas antioksidantų kiekis svarbus ir augančiam organizmui. Gyvenant įtemptu grafiku nelengva užtikrinti, kad Jūsų vaikai valgytų pakankamai vaisių ir daržovių. „Medox“ užtikrina, kad vaikai suvartotų pastovų būtiną antioksidantų kiekį. Tyrimai parodė, kad stipraus poveikio antioksidantai, tokie kaip „Medox“, gali padėti stiprinti sveikatą, mažindami uždegimų riziką ir stiprindami imuninę sistemą. Todėl intensyvų gyvenimą gyvenantiems suaugusiems šis preparatas padės stiprinti sveikatą. Vyresniame amžiuje daugeliui žmonių pasireiškia vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Viena iš priežasčių yra ta, kad vyresniame amžiuje padaugėja lėtinių uždegimų. Lėtiniai uždegimai yra pavojingi, ir šiandien manoma, kad 90% lėtinių ligų, tokių kaip: cukrinis diabetas, aterosklerozė, nutukimas, sąnarių ligos, hipertenzija, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, osteoporozė ir vėžys sukelia lėtiniai uždegimai. Todėl svarbu mažinti lėtinių uždegimų riziką. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų vartoti „Medox“ kasdien, dėl sveikatą stiprinančių produkto savybių. Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu. Šaltinis: 15min
Sužinokite daugiau
Kofermentas Q10 gali smarkiai sumažinti mirštamumą nuo širdies ligų
Reguliariai vartojant į vitaminus panašios veikliosios medžiagos kofermentą Q10 sunkiomis širdies ligomis sergančiųjų pacientų mirštamumas sumažėjo perpus, rodo tarptautinio tyrimo rezultatai. Mokslininkai taip pat nustatė, jog kofermentas Q10 (KoQ10) turi teigiamos įtakos pacientams besiskundžiantiems širdies ir kraujagyslių sutrikimais. Net 86 proc. pacientų vartoję kofermentą Q10 nepatyrė žymių širdies ar kraujagyslių sutrikimų, dėl kurių būtų reikėję atsidurti ligoninėje Kontroliuojamo klinikinio tyrimo rezultatai pristatyti metinėje Europos kardiologijos draugijos Širdies sutrikimų asociacijos konferencijoje Lisabonoje, praneša „HealthDay News“. Kofermento Q10 atradimai Kofermentas Q10 yra naujausia medicininė priemonė, kuri padeda išgyventi sergantiems sunkiomis širdies ligomis, besiskundžiantiems hipertenzija ar kraujagyslių sistemos ligomis ir kuri turi būti priskirta įprastiniam širdies ligų gydymui“, – teigia Kopenhagos universiteto ligoninės Širdies centro prof. Svend Aage Mortensen. Jam vadovaujant, mokslininkai tyrė 420 pacientų Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Indijoje, Malaizijoje ir Australijoje. Nuo vidutinių iki sunkių širdies sutrikimų turėję pacientai buvo stebimi dvejus metus. Pusė jų triskart per dieną gaudavo 100 miligramų KoQ10, kita pusė – placebo. Baigiant tyrimą, buvo mirę 18 pacientų iš vartojusiųjų KoQ10 palyginti su 36-iais iš placebo grupės. Hospitalizacijos dėl rimtų širdies ir kraujagyslių sutrikimų prireikė atitinkamai 29 ir 55 tiriamiesiems. JAV kardiologai tyrimo išvadas sveikino su atsargiu optimizmu. Kaip pastebi Minesotoje veikiančios prestižinės Mayo klinikos kraujotakos sutrikimų tyrimų grupės vadovė dr. Margaret Redfield, iki šiol tai yra didžiausias tyrimas apie Kofermento Q10 gydomąjį poveikį širdies ligoms. Pasak dr. Michael Givertz, Bostono Brigham ir moterų ligoninės širdies persodinimų medicinos direktoriaus, jau daugiau nei du dešimtmečius kalbama apie kofermento Q10 potencialą gydyti širdies ligas. Kofermento Q10 nauda Kofermentas Q10 yra stiprus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo cholesterolio oksidavimasi ir mažina aterosklerozės tikimybę. Kofermentas Q10 stiprina organizmo imuninę sistemą, padeda sumažinti kai kurių vėžio formų tikimybę. Didžioji dalis kofermento Q10 yra kaupiama širdies raumenyje, jis pagerina širdies raumens funkciją, ypač esant širdies nepakankamumui, nereguliariam širdies ritmui ar esant hipertenzijai. Kofermento Q10 šaltiniai yra riebi žuvis, mėsa, kepenys, grūdai, riešutai, sezamas, bulvės, svogūnai, morkos, špinatai. Tačiau, siekiant gauti koncentruotą medžiagos kiekį siūloma vartoti Kofermento Q10 papildus. Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.
Sužinokite daugiau
Geros sveikatos šaltinis - natūralūs maisto papildai
Natūralūs mineralai – gerai sveikatai Šiandieninis maistas yra labai nutolęs nuo idealios ir gerai subalansuotos mitybos. Apklausos parodė, kad netgi tie, kurie valgo sveikai negauna dalies reikalingų mineralų, vitaminų, būtinų riebalų, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų. Verta sunerimti, nes gerai žinome, kad mineralų ir vitaminų stoka gali sukelti įvairiausias ligas, net tokias kaip vėžys. Antra vertus, kaip ir gamtoje mineralai turi būti gerai subalansuoti – vieno jų trūkumas gali lemti kito perteklių, nes naudos jie teikia tik veikdami kartu. Svarbūs visi mikroelementai, kurių gamtoje randama daugiau nei 80. Mineralai būtini beveik kiekvienam medžiagų apykaitos procesui, taip pat jie reguliuoja ir vitaminų apykaitą, todėl jų pritrūkus, sutrinka pastarųjų pasisavinimas. Kodėl trūksta šių mikroelementų ir iš kur jų pasiimti tiek, kiek reikia? Kodėl maiste mineralų mažai? Gerai būtų, jei mineralus gautume su maistu, kuris vertingiausias – žalias (termiškai neapdorotas). Tačiau net ir taip besimaitinant šių medžiagų nepakaks, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, cheminėmis trąšomis tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, taigi jų stokoja ir augalai. Dalies turimų mineralų produktai netenka ilgai juos laikant sandėliuose. Šių medžiagų dar mažiau perdirbtame maiste, į kurį pridėta įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Mineralai, vitaminai bei kitos naudingosios medžiagos iš maisto produktų pašalinamos juos rafinuojant. Deja, įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, maistui pasigaminti pritrūkstame laiko. Todėl didesnė ar mažesnė dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra tik skrandį užkemšantis balastas, kurį mums gamina perdirbamoji pramonė. Mineralinių medžiagų pritrūkstame dar daugiau, jeigu gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Šį stygių organizmas bando kompensuoti, todėl persivalgome, atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį. Mikroelementai – į pagalbą nėščiajai Nėštumo metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes šių medžiagų turi užtekti ir būsimai mamytei, ir vaikeliui įsčiose. Mokslininkai teigia, kad motinos sveikata ir mityba prieš apvaisinimą ir nėštumo metu turi didžiulę įtaką kūdikio sveikatai, o suaugusio žmogaus sveikatą lemia mityba vaikystėje. Net nedidelė vitaminų ir mineralų stoka šiuo periodu gali turėti liūdnų pasekmių, tokių kaip apsigimimai. Būtini mineralai nėščiajai – kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, kurio reikia kalciui pasisavinti, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas, germanis ir daugelis kitų. Cinkas labai svarbus embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis. Beje, idealus kalcio ir magnio santykis yra 2:1, jums reikia dviejų dalių kalcio ir vienos dalies magnio. Piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Vartojant pieno produktus dėl kalcio, pritrūksta magnio, atsiranda disbalansas. Pagrindiniai šių mineralų stokos požymiai: raumenų mėšlungis, nemiga ir nervingumas, dantų ėduonis, vidurių užkietėjimas ir kt. Dar vienas svarbus dalykas, kurio nederėtų pamiršti nėštumo metu, kad vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nėščiajai nuo anemijos, papildomai reikia ir cinko, nes geležis pastarąjį išstumia. Tiksliomis proporcijomis šių mineralų įmanoma gauti tik iš subalansuotų maisto papildų. Pogimdyminės depresijos ir mikroelementų ryšys Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia užtektinai vitaminų ir mineralų. Daugelis tyrėjų mano, kad kai kurie mineralai ir B grupės vitaminai gali padėti išvengti dažnai po gimdymo ištinkančios depresijos. Be abejo, pogimdyminei depresijai didelės reikšmės turi psichologinis faktorius – pakitęs gyvenimas ir didžiulė moterį užklumpanti atsakomybė. Bet manoma, kad hormoninių bei cheminių pokyčių sukeliamą pogimdyminę depresiją lemia ir mikroelementai. Nustatyta, kad viena iš galimų pogimdyminės depresijos priežasčių – vario perteklius. Nėštumo metu vario organizme padaugėja, o cinko sumažėja, nes jo reikia daug vaisiui. Greitai cinko kiekis išsenka žindančios mamos piene – jo atsargas išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacija nustatė, kad maitinant krūtimi reikia 25 mg cinko per dieną, o depresija yra klasikinis cinko ir vitamino B6 stokos požymis. Todėl manoma, kad šios medžiagos jį gali susilpninti. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė. Kita depresijos priežastis gali būti Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Taigi Omega-3 riebalų rūgštys ir cinko bei B grupės vitaminai padeda apsaugoti jauną mamą nuo šios problemos. Vaikas prastai mokosi – galbūt tereikia maisto papildo? Gydytojai nerimauja, kad nuolat mažėja visiškai sveikų vaikų, o 5-6 metų mažylių dantys jau sugedę. Tai akivaizdus mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų trūkumas, kuris turi reikšmės vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Be to, dėl mineralų stokos į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mineralai valo iš organizmo toksines medžiagas – kai kurie iš jų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį lauk. Toksiški metalai taip pat gali būti ligų priežastis. Pavyzdžiui, žinoma, kad aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, taip pat sukelia inkstų ligas, vaikams gali paskatinti autizmą. Dar daugiau – aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o aliuminio kiekiui organizme reguliuoti būtinas cinkas. Jeigu per mažai kalcio, cinko ir geležies, organizme kaupiasi švinas. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Tyrime dalyvavo Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, vidutinis intelekto koeficientas (IQ) vaikų, kuriems buvo nustatyta didelė švino koncentracija, grupėje buvo 4,5 kartus mažesnis, nei grupėje su mažiausia švino koncentracija. Lėčiausia orientacija buvo taip pat tų, kurių švino koncentracija buvo didžiausia. Todėl, svarbi ne tik tinkama vaiko mityba, bet ir gerai subalansuoti multivitaminų ir multimineralų papildai, kurie aprūpintų augantį organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Atsižvelgdami į amžių galite rinktis skysto pavidalo – jie geriau ir greičiau pasisavinami. Mineralas mineralui nelygus Akivaizdu, kad šiandien neišsiversime be maisto papildų, iš kurių galime gauti vitaminų ir mineralų reikiamomis proporcijomis. Bet renkantis maisto papildą reikia atkreipti dėmesį į mineralų formą, nes jie skirtingi ir ne visus mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl ir atsitinka taip, kad sąžiningai geriate maisto papildo tabletes ar kapsules, o naudos nejaučiate. Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės ir iš kraujotakos sistemos negali patekti į ląsteles, organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinimas siekia apie 30%. Joniniai mineralai yra sukurti natūralios gamtos, jie yra tokie pat kaip ir maiste esantys mikroelementai. Šie biologiškai aktyvūs, vandenyje tirpstantys mineralai formuojasi ilgus metus ir išgaunami specialia technologija. Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas Siekiant suprasti, kas yra antioksidantai ir kuo jei naudingi sveikatai, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra laisvieji radikalai. Anot garsaus amerikiečių gydytojo dr. Josepho Mercola, laisvieji radikalai yra natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus (tabako dūmus, chemines medžiagas), saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę ir netgi vartojamus vaistus. Laisvieji radikalai organizme gaminasi ir sportuojant bei prasidėjus uždegimo procesams. Kadangi jų molekulėms trūksta vieno elektrono, paprastai tariant, jos tiesiog agresyviai puola sveikas molekules, kad susigrąžintų trūkstamą dalį, t. y. ardo ląstelių sieneles. Būtent tokia reakcija vadinama oksidacija. Beje, pastaroji neretai įvardijama kaip biologinis rūdijimas. Jei organizmas negauna pakankamos apsaugos, laisvieji radikalai gali tapti nevaldomi, prasideda grandininė reakcija ir sutrikdomas ląstelių darbas. Tad nenuostabu, kad laisvieji radikalai atsakingi ne tik už ląstelių nykimą ir jų DNR pažeidimus, bet ir yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip vėžys, katarakta, aterosklerozė,cukrinis diabetas, kardiovaskulinės ligos, nervų sistemos ligos- Parkinsonas ir Alzheimeris, ir kt.. Su laisvaisiais radikalais kovoja antioksidantai. Pagrindiniai antioksidantai – vitaminai A, C ir E bei mineralas selenas, kuris ypač vertinamas kaip efektyvus antikancerogenas, taip pat antocioninai (Medox), CoQ10. Jie būtini pagrindiniam ginklui prieš įsibrovėlius – imuninei sistemai. Be stipraus imuniteto tampame lengvai pažeidžiami ligų ir bejėgiai kovoti su jomis. Antioksidantai padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, palengvina daugelį susirgimų, taip pat ir peršalimą bei lėtinį nuovargį. Išskiriant vieną iš stipriausių antioksidantų, antocioninai –biologiškai aktyvios medžiagos tiesiogiai suriša laisvuosius radikalus ir sumažina mažo tankio lipoproteinų kiekį plazmoje, taip mažindami padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, o tuo pačiu sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Teigiamas terapinis poveikis gydant širdies ir kraujagyslių ligas yra siejamas ne tik su jų antioksidacinėmis savybėmis, bet ir sugebėjimu mažinti trombocitų hiperaktyvumą bei jų agregaciją, arterijų pažaidą, uždegimo mediatorių gamyba, o taip pat pasižymi kraujagysles plečiančiu ir sistolinį kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu. [de Pascual-Teresa et al., 2000]. Siekiant išlaikyti gerą sveikatą labai svarbu, kad organizmas gautų įvairių antioksidantų. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.
Sužinokite daugiau
Chlorofilas ir jo nauda žmogaus organizmui
Chlorofilas - energijai, hemoglobinui, detoksikacijos procesams, nemalonaus kūno kvapo naikinimui. Atrask šio natūralaus papildo naudą.
Sužinokite daugiau
Kas yra N-Acetilo Cisteinas? NAC nauda vaisingumui, PKS ir daugiau
9 priežastys įtraukti NAC ( N-acetil L-cisteinas) į savo papildų rutiną.
Sužinokite daugiau