Rosita Basevičienė pataria
Vitaminai imunitetui stiprinti teigiamai atsiliepia ir kaulų sveikatai
Neretai susiduriama su nuomone, jog norint išlaikyti tvirtus ir sveikus kaulus būtina vartoti kalcio turinčius produktus. Tiesa ta, kad vien kalcis su kaulais susijusių problemų neišsprendžia. Kitaip nei manoma, kalcis daugiausia yra atsakingas už kaulų struktūrą palaikančias medžiagas. Tuo tarpu norint, kad kaulai būtų tvirti ir visokeriopai sveiki, jiems reikalingas skirtingų medžiagų kompleksas, į kurį telpa ir vitaminai imunitetui stiprinti. Kas yra tvirti kaulai ir kaip juos pasiekti? Tinkamą kaulų tvirtumo lygį mūsų kūne palaiko dvi ląstelių rūšys – osteoklastai ir osteoblastai. Kol osteoklastai rezorbuoja ir remodeliuoja kaulinį audinį, osteoblastai išskiria organinius kaulinio audinio junginius, kurie vėliau tampa kaulu arba kremzle. Osteoklastų ir osteoblastų atliekamus procesus padeda suvaldyti osteocitai – kauluose išsidėsčiusios ląstelės, kurios užtikrina tinkamą kaulo struktūrą bei kaulo tankio balansą. Kaulinio audinio remodeliavimas bei tobulinimas yra nuolatinis organizmo reiškinys, kurio dėka palaikoma puiki kaulų sveikata ir išvengiama daugelio su kaulais susijusių susirgimų. Tinkamą šių ląstelių veiklą palaiko visas vitaminų ir mineralų kompleksas, tarp kurių – fosforo, mangano ir cinko mikroelementai. Vitaminai imunitetui stiprinti veikia ir kaip kaulų „statybinės medžiagos“ Fosforas yra svarbiausias elementas, palaikantis tinkamą osteoblastų veiklą – net 85 proc. šio mineralo yra pasiskirstę mūsų kauluose ir dantyse. Fosforas taip pat padeda formuoti naujus kaulų darinius, atstato plonų, pažeistų kaulų tankį, formą bei veikia kaip vitaminai energijai. Ne ką mažiau būtinas ir magnis – jis padeda išlaikyti kalcio ir fosforo balansą kauluose bei visame organizme. Kauluose randama daugiau nei 60 proc. viso organizmo magnio atsargų, todėl magnio trūkumą sunkiai aptinka kraujo tyrimai – pirma jo atsargų pradeda trūkti kauluose. Tokiu būdu kaulų sveikata daro įtaką visam organizmui. Beje, magnis labai svarbus ir kitoms organizmo sistemoms, o jo trūkumas gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ar mėšlungį. Kaip tik dėl to magnio papildai veikia ir kaip vitaminai nervų sistemai – daugiau apie tai skaitykite straipsnyje nuorodoje. Be fosforo ir magnio tiek pat svarbūs ir kiti, rečiau su kaulų problemomis siejami vitaminai ir mikroelementai. Boras yra atsakingas už kalcio ir fosforo mineralų kiekio palaikymą organizme – išlaikydamas šių mineralų balansą, jis kartu puoselėja ir kaulų sveikatą. Kaulinio audinio ląsteles stimuliuoja cinkas: taip yra užtikrinama tinkama kaulų forma bei struktūra. Čia kartu veikia ir manganas, besirūpinantis ląstelių mityba. Galiausiai, varis užpildo mineralų visumą bei sutvirtina kaulus, taip sumažindamas lūžių riziką. Įdomu tai, jog kaulų sveikatai būtini ir mikroelementai bei vitaminai imunitetui stiprinti. Pavyzdžiui, dažniausiai su imuniteto palaikymu ir antikūnų gamyba siejamas vitaminas D yra atsakingas už sėkmingą kalcio pasisavinimą iš žarnyno bei tinkamą mineralų pusiausvyrą kauluose. Su nerimo valdymu, silpnumu ir bendru nuovargiu siejamas Vitaminas B12 prisideda prie osteoblastų gamybos ir turi įtaką jų funkcijai. Galiausiai, kone svarbiausiu antioksidantu laikomas vitaminas C palaiko kolageno gamybą – kaip tik jis yra pagrindinis kaulų bei pagalbinių ląstelių komponentas, užtikrinantis kaulų tvirtumą. Visų šių medžiagų visuma ir sukuria tinklą, organizmui padedantį palaikyti optimaliausius mikroelementų, kaulų ląstelių bei vitaminų rodiklius ir užtikrinti puikią kaulų sveikatą. Vitaminų ir mineralų kompleksas – ne vienintelis kelias Akivaizdu, kad tvirtų ir sveikų kaulų sveikatai neužtenka gausiai vartoti kalcio turintį maistą ar kalcio papildus. Anaiptol, per didelis kalcio kiekis organizme gali sukurti disbalansą, pasireiškiantį minkštųjų audinių kalcifikacija, nemiga, padidėjusiu kraujo spaudimu, aritmija ar mėšlungiu. Kaulai, kaip ir likę mūsų organai, yra daugybės mineralų, vitaminų, fermentų bei įvairių ląstelių dariniai, kuriems būtinas įvairiapusis medžiagų aprūpinimas. Būtent todėl jais rūpintis derėtų visokeriopai. Pirmiausia, svarbus fizinis aktyvumas. Aktyvia aerobine veikla rekomenduojama užsiimti bent du kartus per savaitę – tai gali būti greitas ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar tiesiog mankšta namuose. Ši veikla turėtų siekti ne mažiau nei 150 minučių per savaitę. Antra, subalansuota mityba. Kad mityba būtų visavertė, į ją svarbu įtraukti daržoves, vaisius, riešutus, žuvies bei grūdinės kultūros patiekalus, turinčius įvairių mineralų ir vitaminų. Jeigu šių iš mitybos nepakanka, pagelbėti gali vitaminų ir mineralų kompleksas, kurio sudėtyje rasite kaulams būtinas medžiagas. Beje, šios trys taisyklės galioja ir vaikams. Derinami su nuolatiniu fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba, skysti vitaminai vaikams užtikrins, kad augančiam organizmui netrūktų visų reikalingų medžiagų. Papildomi patarimai renkantis maisto papildus: Vartojant kalcio papildus reikėtų atkreipti dėmesį į kalcio-magnio santykį. Šis turėtų būtų 2:1 – kalcio suvartoti reikia dvigubai daugiau nei magnio, nes kitaip gali suprastėti magnio pasisavinimas. Tokių mikroelementų kaip cinkas, manganas, varis ir kt. galima gauti vartojant plataus spektro mineralų kompleksą. Mineralai dalyvauja visose organizmo stiprinimo ir atstatymo funkcijose, todėl vitaminų ir mineralų kompleksas padeda visoms organizmo sritims. Nepamirškite vitamino D! Nors įprastai kalcio kompleksai ar vitaminai imunitetui stiprinti savo sudėtyje jau turi vitamino D, organizmo atstatymui reikalingos didesnės dozės (~5000TV). Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.
Sužinokite daugiau
Geros sveikatos šaltinis - natūralūs maisto papildai
Natūralūs mineralai – gerai sveikatai Šiandieninis maistas yra labai nutolęs nuo idealios ir gerai subalansuotos mitybos. Apklausos parodė, kad netgi tie, kurie valgo sveikai negauna dalies reikalingų mineralų, vitaminų, būtinų riebalų, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų. Verta sunerimti, nes gerai žinome, kad mineralų ir vitaminų stoka gali sukelti įvairiausias ligas, net tokias kaip vėžys. Antra vertus, kaip ir gamtoje mineralai turi būti gerai subalansuoti – vieno jų trūkumas gali lemti kito perteklių, nes naudos jie teikia tik veikdami kartu. Svarbūs visi mikroelementai, kurių gamtoje randama daugiau nei 80. Mineralai būtini beveik kiekvienam medžiagų apykaitos procesui, taip pat jie reguliuoja ir vitaminų apykaitą, todėl jų pritrūkus, sutrinka pastarųjų pasisavinimas. Kodėl trūksta šių mikroelementų ir iš kur jų pasiimti tiek, kiek reikia? Kodėl maiste mineralų mažai? Gerai būtų, jei mineralus gautume su maistu, kuris vertingiausias – žalias (termiškai neapdorotas). Tačiau net ir taip besimaitinant šių medžiagų nepakaks, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, cheminėmis trąšomis tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, taigi jų stokoja ir augalai. Dalies turimų mineralų produktai netenka ilgai juos laikant sandėliuose. Šių medžiagų dar mažiau perdirbtame maiste, į kurį pridėta įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Mineralai, vitaminai bei kitos naudingosios medžiagos iš maisto produktų pašalinamos juos rafinuojant. Deja, įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, maistui pasigaminti pritrūkstame laiko. Todėl didesnė ar mažesnė dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra tik skrandį užkemšantis balastas, kurį mums gamina perdirbamoji pramonė. Mineralinių medžiagų pritrūkstame dar daugiau, jeigu gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Šį stygių organizmas bando kompensuoti, todėl persivalgome, atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį. Mikroelementai – į pagalbą nėščiajai Nėštumo metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes šių medžiagų turi užtekti ir būsimai mamytei, ir vaikeliui įsčiose. Mokslininkai teigia, kad motinos sveikata ir mityba prieš apvaisinimą ir nėštumo metu turi didžiulę įtaką kūdikio sveikatai, o suaugusio žmogaus sveikatą lemia mityba vaikystėje. Net nedidelė vitaminų ir mineralų stoka šiuo periodu gali turėti liūdnų pasekmių, tokių kaip apsigimimai. Būtini mineralai nėščiajai – kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, kurio reikia kalciui pasisavinti, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas, germanis ir daugelis kitų. Cinkas labai svarbus embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis. Beje, idealus kalcio ir magnio santykis yra 2:1, jums reikia dviejų dalių kalcio ir vienos dalies magnio. Piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Vartojant pieno produktus dėl kalcio, pritrūksta magnio, atsiranda disbalansas. Pagrindiniai šių mineralų stokos požymiai: raumenų mėšlungis, nemiga ir nervingumas, dantų ėduonis, vidurių užkietėjimas ir kt. Dar vienas svarbus dalykas, kurio nederėtų pamiršti nėštumo metu, kad vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nėščiajai nuo anemijos, papildomai reikia ir cinko, nes geležis pastarąjį išstumia. Tiksliomis proporcijomis šių mineralų įmanoma gauti tik iš subalansuotų maisto papildų. Pogimdyminės depresijos ir mikroelementų ryšys Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia užtektinai vitaminų ir mineralų. Daugelis tyrėjų mano, kad kai kurie mineralai ir B grupės vitaminai gali padėti išvengti dažnai po gimdymo ištinkančios depresijos. Be abejo, pogimdyminei depresijai didelės reikšmės turi psichologinis faktorius – pakitęs gyvenimas ir didžiulė moterį užklumpanti atsakomybė. Bet manoma, kad hormoninių bei cheminių pokyčių sukeliamą pogimdyminę depresiją lemia ir mikroelementai. Nustatyta, kad viena iš galimų pogimdyminės depresijos priežasčių – vario perteklius. Nėštumo metu vario organizme padaugėja, o cinko sumažėja, nes jo reikia daug vaisiui. Greitai cinko kiekis išsenka žindančios mamos piene – jo atsargas išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacija nustatė, kad maitinant krūtimi reikia 25 mg cinko per dieną, o depresija yra klasikinis cinko ir vitamino B6 stokos požymis. Todėl manoma, kad šios medžiagos jį gali susilpninti. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė. Kita depresijos priežastis gali būti Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Taigi Omega-3 riebalų rūgštys ir cinko bei B grupės vitaminai padeda apsaugoti jauną mamą nuo šios problemos. Vaikas prastai mokosi – galbūt tereikia maisto papildo? Gydytojai nerimauja, kad nuolat mažėja visiškai sveikų vaikų, o 5-6 metų mažylių dantys jau sugedę. Tai akivaizdus mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų trūkumas, kuris turi reikšmės vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Be to, dėl mineralų stokos į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mineralai valo iš organizmo toksines medžiagas – kai kurie iš jų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį lauk. Toksiški metalai taip pat gali būti ligų priežastis. Pavyzdžiui, žinoma, kad aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, taip pat sukelia inkstų ligas, vaikams gali paskatinti autizmą. Dar daugiau – aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o aliuminio kiekiui organizme reguliuoti būtinas cinkas. Jeigu per mažai kalcio, cinko ir geležies, organizme kaupiasi švinas. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Tyrime dalyvavo Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, vidutinis intelekto koeficientas (IQ) vaikų, kuriems buvo nustatyta didelė švino koncentracija, grupėje buvo 4,5 kartus mažesnis, nei grupėje su mažiausia švino koncentracija. Lėčiausia orientacija buvo taip pat tų, kurių švino koncentracija buvo didžiausia. Todėl, svarbi ne tik tinkama vaiko mityba, bet ir gerai subalansuoti multivitaminų ir multimineralų papildai, kurie aprūpintų augantį organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Atsižvelgdami į amžių galite rinktis skysto pavidalo – jie geriau ir greičiau pasisavinami. Mineralas mineralui nelygus Akivaizdu, kad šiandien neišsiversime be maisto papildų, iš kurių galime gauti vitaminų ir mineralų reikiamomis proporcijomis. Bet renkantis maisto papildą reikia atkreipti dėmesį į mineralų formą, nes jie skirtingi ir ne visus mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl ir atsitinka taip, kad sąžiningai geriate maisto papildo tabletes ar kapsules, o naudos nejaučiate. Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės ir iš kraujotakos sistemos negali patekti į ląsteles, organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinimas siekia apie 30%. Joniniai mineralai yra sukurti natūralios gamtos, jie yra tokie pat kaip ir maiste esantys mikroelementai. Šie biologiškai aktyvūs, vandenyje tirpstantys mineralai formuojasi ilgus metus ir išgaunami specialia technologija. Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas Siekiant suprasti, kas yra antioksidantai ir kuo jei naudingi sveikatai, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra laisvieji radikalai. Anot garsaus amerikiečių gydytojo dr. Josepho Mercola, laisvieji radikalai yra natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus (tabako dūmus, chemines medžiagas), saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę ir netgi vartojamus vaistus. Laisvieji radikalai organizme gaminasi ir sportuojant bei prasidėjus uždegimo procesams. Kadangi jų molekulėms trūksta vieno elektrono, paprastai tariant, jos tiesiog agresyviai puola sveikas molekules, kad susigrąžintų trūkstamą dalį, t. y. ardo ląstelių sieneles. Būtent tokia reakcija vadinama oksidacija. Beje, pastaroji neretai įvardijama kaip biologinis rūdijimas. Jei organizmas negauna pakankamos apsaugos, laisvieji radikalai gali tapti nevaldomi, prasideda grandininė reakcija ir sutrikdomas ląstelių darbas. Tad nenuostabu, kad laisvieji radikalai atsakingi ne tik už ląstelių nykimą ir jų DNR pažeidimus, bet ir yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip vėžys, katarakta, aterosklerozė,cukrinis diabetas, kardiovaskulinės ligos, nervų sistemos ligos- Parkinsonas ir Alzheimeris, ir kt.. Su laisvaisiais radikalais kovoja antioksidantai. Pagrindiniai antioksidantai – vitaminai A, C ir E bei mineralas selenas, kuris ypač vertinamas kaip efektyvus antikancerogenas, taip pat antocioninai (Medox), CoQ10. Jie būtini pagrindiniam ginklui prieš įsibrovėlius – imuninei sistemai. Be stipraus imuniteto tampame lengvai pažeidžiami ligų ir bejėgiai kovoti su jomis. Antioksidantai padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, palengvina daugelį susirgimų, taip pat ir peršalimą bei lėtinį nuovargį. Išskiriant vieną iš stipriausių antioksidantų, antocioninai –biologiškai aktyvios medžiagos tiesiogiai suriša laisvuosius radikalus ir sumažina mažo tankio lipoproteinų kiekį plazmoje, taip mažindami padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, o tuo pačiu sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Teigiamas terapinis poveikis gydant širdies ir kraujagyslių ligas yra siejamas ne tik su jų antioksidacinėmis savybėmis, bet ir sugebėjimu mažinti trombocitų hiperaktyvumą bei jų agregaciją, arterijų pažaidą, uždegimo mediatorių gamyba, o taip pat pasižymi kraujagysles plečiančiu ir sistolinį kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu. [de Pascual-Teresa et al., 2000]. Siekiant išlaikyti gerą sveikatą labai svarbu, kad organizmas gautų įvairių antioksidantų. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.
Sužinokite daugiau
Magnio nauda ir funkcija organizme
Magnis – vienas labiausiai ištirtų mikroelementų pasaulyje. Ne ką mažiau populiarūs ir magnio papildai. Labiausiai paplitusi magnio sveikatingumo priežastis – raumenų skausmo bei mėšlungio mažinimas. Tačiau šis šarminis metalas yra ypatingai svarbus dar kelioms organizmo funkcijoms: energijos gamybai, raumenų funkcionavimui, nervinių signalų perdavimui ir biocheminėms organizmo reakcijoms, kur magnis kaip kofaktorius dalyvauja 320 skirtingų procesų. Už ką magnis atsakingas organizme? Magnis yra centrinė ATP molekulės dalis – tai universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Jis reikalingas kiekvienam, net ir mažiausiam, energijos junginiui mūsų organizme. Jeigu mūsų organizme trūksta magnio, mes nesugebame pagaminti pakankamo kiekio ATP molekulių, o taip nepalaikoma normali energijos apykaita, mažėja gyvybinės funkcijos. Magnis ypatingai svarbus ir aerobiniam (ląsteliniam) kvėpavimui. Ląstelinis kvėpavimas vyksta mitochondrijose, mūsų mažose energijos gamyklose. Šio proceso metu vyksta cheminės reakcijos grandinė: Angliavandeniai + deguonis -> anglies dioksidas + vanduo + energija Aerobinio kvėpavimo metu svarbų vaidmenį atlieka kofaktoriai, šiuo atveju – magnis. Jis tarsi raktas, kuris patekęs į reikiama spyną, leidžia fermentui atlikti skirtingą veiksmų seką, o taip kiekvienos reakcijos metu pagaminama dar daugiau energijos. Daugelis girdėjome, jog tinkamas magnio kiekis yra svarbus raumenų funkcijai palaikyti. Mūsų raumenys kasdien susitraukia ir vėl atsipalaiduoja, o magnis juose veikia kaip elektrolitas. Kalcis, patekęs į ląstelės vidų, sukelia jos susitraukimą, o magnio atsargos ląstelės viduje išstumia kalcį – kaip tik tada raumuo vėl atsipalaiduoja. Esant šių mineralų balansui, raumenų būklė būna puiki. Kai organizmui ima trūkti magnio, kalcis ilgesnį laiką užsibūna ląstelėje ir sukelia raumenų mėšlungį. Tokiu atveju padėti gali natūralūs maisto papildai. Labai svarbu žinoti, jog magnis tiesiogiai ir netiesiogiai įtaką daro 320 skirtingų biocheminių procesų žmogaus organizme: jis yra vienas iš daugiausiai funkcijų atliekančių mineralų. Daugelyje šių procesų magnio mikroelementas veikia kaip kofaktorius fermento sudėtyje. Fermentas – tai baltyminis katalizatorius, tūkstančius kartų paspartinantis organizme vykstančias chemines reakcijas ir taip užtikrinantis komunikaciją tarp skirtingų organų. Pavyzdžiui, magnio balansas yra būtinas tinkamam kasos darbui bei insulino gamybai. Insulinas padeda pernešti gliukozę iš mūsų kraujo į ląstelės vidų, kuri naudojama aerobiniame kvėpavime. Tad magnis netiesiogiai kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje, kartu užtikrindamas reikalingas medžiagas energijos apykaitai vykti. Magnis taip pat yra atsakingas už nervinių impulsų perdavimą – čia jis veikia kaip elektrolitas bei nervinius impulsus perduodantis mineralas. Šis mineralas dalyvauja visų šiandienai žinomų galvos smegenų neuropeptidų sintezėje ir atsako už signalų, kylančių iš centro (galvos) į periferinius nervus ir raumenis, perdavimą. Kada reikalingi magnio papildai? Nors apie magnio būtinybę girdėjome kone visi, dar ne visi žinome, kaip pasireiškia jo trūkumas, kurį suvaldyti gali natūralūs maisto papildai. Magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia raumenyse – juntamas raumenų mėšlungis, įtempti raumenys, nuovargis. Visgi tai nėra vieninteliai simptomai: mineralo stygius pacientams gali pasireikšti ir persitempusiomis kraujagyslėmis. Jos sukietėja ir nebegali atsipalaiduoti, taip nuolatos palaikydamos aukštą kraujo spaudimą. Tyrimai rodo, kad pakankamas magnio kiekis arba tinkamai pasirinkti magnio maisto papildai gali sumažinti kraujo spaudimą [1], sumažina atsparumą insulinui ir pagerina glikemijos kontrolės rodiklius tarp pacientų sergančių 2 tipo diabetu [2]. Taip pat įrodyta, kad reguliariai vartojami magnio papildai padeda palaikyti normalią nervų sistemos būklę ir psichologinę funkciją, mažina nuovargį ir pavargimo jausmą. [3] Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu. [1] https://academic.oup.com/ajh/article/15/8/691/143851 [2] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6356710/ [3] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02012R0432-20170822&qid=1549377694700&from=LT
Sužinokite daugiau
Magnis - svarbiausias mineralas moters hormonų sveikatai
Magnio trūkumo simptomai, magnio įtaka hormonų balansui ir magnio šaltiniai maiste.
Sužinokite daugiau