Apsipirk už 139€ ir gauk Magnio glicinatą (90 kapsulių) DOVANŲ!
-7% nuolaida su kodu: RUDUO, apsiperkant už 99€ (kai krepšelio suma susideda iš prekių be nuolaidos).
Selenas lemia moterų vaisingumą

Selenas lemia moterų vaisingumą

Žodis „selenas“ kilęs iš graikų žodžio „selēnē“, reiškiančio „mėnulis“. Toks pavadinimas atsispindi seleno gebėjime padidinti laidumą net tūkstantį kartų, kai jis perkeliamas iš visiškos tamsoje į ryškią saulės šviesą. Todėl seleno junginiai naudojami gamyboje įvairiems šviesai jautriems prietaisams – nuo xerografijos kopijavimo aparatų iki lauko šviesos jutiklių. Selenas žmogaus sveikatai kaip būtinas mikroelementas oficialiai pripažintas tik 1990 m., tačiau nuo to laiko jis sulaukė daug dėmesio.

Seleno nauda

Selenas gali:

  • apsaugoti nuo žalingo gyvsidabrio poveikio;
  • padėti gaminti gyvybiškai svarbų antioksidantą glutationą;
  • reguliuoti vyrų hormonus;
  • vyrams palaikyti prostatos funkciją;
  • veikti sinergiškai su vitaminu E;
  • stiprinti imuninę sistemą;
  • palaikyti normalią skydliaukės veiklą;
  • palaikyti normalią nagų ir plaukų būklę;
  • palikyti normalią spermatogenezę.

Seleno trūkumo simptomai

Dažniausiai, kai trūksta seleno, gali pasireikšti tokie simptomai:

  • sausa oda;
  • pleiskanos;
  • kataraktos vystymasis;
  • nuovargis;
  • blogesnis vitamino E įsisavinimas.

Selenas ir moters vaisingumas: mikroelemento įtaka reprodukcinei sveikatai

Selenas ir moters vaisingumas glaudžiai susiję: šis svarbus mikroelementas palaiko skydliaukės hormonų balansą, stiprina antioksidacinę apsaugą kiaušidėse ir gerina placentos funkcionavimą, taip prisidėdamas prie sveikos ovuliacijos ir sėkmingos nėštumo eigos.

Selenas ir moters vaisingumas: pagrindiniai mechanizmai

  • Hormonų reguliacija: selenas būtinas tirozino deiodazėms, leidžiančioms aktyvuoti skydliaukės hormonus ir palaikyti normalų menstruacinį ciklą;
  • Antioksidacinė gynyba: glutationo peroksidazės fermentai, kurių veiklai reikalingas selenas, apsaugo kiaušidžių ląsteles nuo oksidacinio streso;
  • Imuninė parama: selenas stiprina imuninę sistemą, mažindamas uždegimus, kurie gali trukdyti implantacijai;
  • Placentos funkcija: pakankamas seleno kiekis svarbus placentos vystymuisi ir vaisiaus maitinimui nėštumo metu.

Selenas maisto produktuose

Maisto produktuose seleno kiekis priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje, kuris, specialistų nuomone, yra ženkliai sumažėjęs.

Seleno žmogus gauna valgydamas mėsą, ypač kepenis ir inkstus, jūrinę žuvį ir jūros gėrybes, kiaušinius, grūdus, česnakus, jo nemažai yra mielėse. Daug seleno taip pat galima rasti tam tikruose vaisiuose kaip peruvinėj anonoj (annona cherimola) bei uogose - juodieji serbentai, mėlynės, braškės.

Rekomenduojamas dienos seleno kiekis Europoje

  • Kūdikiai (7–11 mėn.): 15 µg/dieną
  • Vaikai 1–3 m.: 15 µg/dieną
  • Vaikai 4–6 m.: 20 µg/dieną
  • Vaikai 7–10 m.: 30 µg/dieną
  • Vaikai 11–14 m.: 50 µg/dieną
  • Vaikai 15–17 m.: 65 µg/dieną
  • Vyrai (≥18 m.): 70 µg/dieną
  • Moterys (≥18 m.): 70 µg/dieną
  • Nėščiosios: 70 µg/dieną
  • Maitinančios krūtimi (pirmos 6 mėn.): 85 µg/dieną

Kokį seleną rinktis?

Lietuvoje trūko efektyvaus seleno papildo, todėl išklausę gydytojų poreikį, ieškojome ir atradome Trace Minerals seleną. Tai buvo pirmasis produktas, kurį notifikavome Lietuvoje, kad galėtume juo prekiauti. Skystas, greitos absorbcijos ir aukšto įsisavinamumo selenas, kurį rekomenduoja gydytojai, norint greitai atstatyti trūkumą.

Šaltiniai:

1. Shils, M.E. ir Young, V.R. Modern Nutrition in Health and Disease, 7th Edition. Lea & Febiger: Philadelphia, 1988. 

2. Schauss, A. G. Minerals, Trace Elements and Human Health. Life Sciences Press: Tacoma (WA), 1996. 

3. Recommended Dietary Allowances, 10th Edition. National Research Council. National Academy Press.

Žymos: Selenas Vaisingumas
Ankstesnis įrašas Kitas įrašas

Susiję įrašai

Profesorius Romualdas Basevičius: tiesa ir mitai apie maisto papildus

Profesorius Romualdas Basevičius: tiesa ir mitai apie maisto papildus

Apie maisto papildus kone kiekvienas Lietuvos gyventojas turi savo nuomonę. Juokaujama, kad Lietuvoje gyvena daugiausiai ne tik „krepšinio trenerių“, bet ir viską apie sveiką gyvenseną išmanančių „gydytojų“. Tačiau, kaip ir sporte, diskutuojant apie maisto papildų vartojimą, nuomonės labai išsiskiria: vieni siūlo įtraukti papildus į kasdienį mitybos racioną, o kiti juos lygina viso labo su saldainiais. Profesorius farmakologas dr. Romualdas Basevičius, turintis jau 55 metų darbo stažą, vaistingųjų medžiagų poveikį centrinei nervų sistemai bei širdies ir kraujagyslių ligoms tyrinėja jau nuo 1963 m., jis yra pirmųjų farmakologijos vadovėlių bendraautorius. Profesoriaus pasiteiravome, kokią reikšmę mūsų sveikatai turi maisto papildai. – Profesoriau, kodėl Lietuvoje net tarp medikų nėra vieningos nuomonės apie maisto papildų vartojimą? – Todėl, kad painiojama daug sąvokų. Tarkime, ir mane daug kas vadina ne farmakologu (farmakologija – mokslas apie vaistų veikimą), o farmacininku (vaistų gamintoju). Todėl pabandykime žmonėms paaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Vien Lietuvoje priskaičiuojama beveik 7 tūkst. medikamentų, vartojamų gydymo tikslais. Tokia jų gausa leidžia skirstyti į keturias grupes. Lietuvoje priskaičiuojama beveik 7 tūkst. medikamentų vartojamų gydymo tikslais. Tokia jų gausa leidžia skirstyti į keturias grupes. Pirmoji – natūropatiniai preparatai, gaunami iš augalų arba mineralinių medžiagų forma. Antroji  – homeopatiniai preparatai, t.y. mažų kiekių gydomąsias savybes turinčių junginių grupė. Šių abiejų grupių preparatai stimuliuoja organizmo savigydą, t.y. imuninės sistemos atsako stiprumą kovojant su išoriniais ir ligą sukeliančiais faktoriais. Trečioji grupė – vadinami alopatiniai, sintetiniai preparatai, vartojami praktinėje medicinoje (pvz. antibiotikai). Ir ketvirtoji – citostatiniai, kurie skirami piktybinių ligų gydymui. Pastarosios dvi grupės – alopatiniai ir citostatiniai – slopina organizmo imuninės sistemos atsaką ligai. Todėl pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas natūropatiniams preparatams. Kalbant apie juos, reikia priminti Indijoje prieš 5 tūkst. metų susiformavusią Ajurvedos medicinos mokyklą. Ji davė pagrindą gydymo tikslais vartoti augalinės kilmės natūropatinius preparatus. Pastaruoju metu jie ir sudaro produktų, kuriuos mes įpratę vadinti maisto papildais, pagrindą. – Ar maisto papildus dėl jų savybių, stiprinančių imuninę sistemą, galima gretinti su vaistais? – Maisto papildai nėra vaistai, bet mūsų organizmui jie būtini. Taip susiklostė, kad natūropatinius produktus Lietuvoje vartoja tik apie 10 proc. gyventojų. Tuo tarpu išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tarkime JAV, Prancūzijoje, Australijoje šis procentas yra 3-4 kartus didesnis. Kodėl pas mus maisto papildus tiek mažai vartoja ir kodėl gydytojai kartais jų nerekomenduoja? Išsiaiškinkime, ką vadiname maisto papildais, tuomet bus aiškiau. Pirmiausiai tai – vitaminai, kurių naudą ir reikšmę mūsų organizmui jau skaičiuojame šimtmečiais.  Apie vitaminus norėčiau pasakyti ir tai, ko neretai ir medikai žino. Natūralūs vitaminai, t.y. iš gamtos produktų gautos veikliosios medžiagos mums būtinos gauti nuolat. Netgi tirpūs vandenyje vitaminai (B,C grupės), kurie organizme nesudaro atsargų, turėtų būti gaunami arba natūralia forma su vitaminingais maisto produktais, arba natūropatiniais  – vadinamais maisto papildais. Maisto papildams priklauso ir mineralinės medžiagos, iš jų noriu išskirti makroelementus ir mikroelementus – kalį ir magnį kaip intraląstelines, reikšmingas mineralines medžiagas, kurios dalyvauja mūsų kasdienėje medžiagų apykaitoje per organizmo fermentinę sistemą. Fermentų priskaičiuojama daugiau nei 100, o jų veiklai kalis ir magnis yra būtinas. Kai kurie kalio-magnio maisto papildai yra prevencinė priemonė prieš inkstų akmenligę. Labai reikšmingą vaidmenį atlieka ir kalcis, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms. Derindami kalcį su vitaminu D, mes sumažiname senatvėje gresiantį osteoporozės pavojų. Šios ligos vystymuisi, ypač vyresniame amžiuje, didelę reikšmę gali turėti gausus gazuotų gėrimų (ne tik vaisvandenių, taip pat ir alaus) vartojimas. Taip sudaromos palankesnės sąlygos atsirasti padidėjusiam kaulų lūžimų pavojui. Maisto papildams priskiriamos ir antioksidantinio poveikio medžiagos, randamos žuvų taukuose. Omega 3 riebiosios rūgštys yra labai svarbios ir reikšmingos mūsų medžiagų apykaitai. Jei jos nevartojamos maisto papildų forma, dažnai pasireiškia nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos. – Interviu esate minėjęs, kad vitaminologijos mokslas pastaruoju metu išskiria tris preparatų grupes. Tai vitaminai, vitamerai ir vitaminoidai. Kuo jos skiriasi?  – Vitaminai – iš gamtos natūralių produktų, augalinės kilmės veiklūs junginiai. Vitamerai yra jų sintetiniai pakaitalai. O vitaminoidais vadinamos tokios veikliosios medžiagos kaip oroto, pantoteno, pangamo, pantoteno rūgštys, kurios pastaruoju metu priskiriamos B grupės vitaminų kategorijai. Vitaminai tiek yra reikšmingi mūsų organizmui, kad sportuojantys ir vyresnio amžiaus asmenys turėtų nuolat juos vartoti. Visi kiti žmonės ypač pavasarėjant (tuomet natūralių vitaminų su maistu gauname mažiau, o tirpūs vandenyje vitaminai nesudaro atsargų) turėtų rinktis maisto papildus, turinčius šių vitaminų. Vitaminai labai aktualūs vyresnio amžiaus žmonėms: vidutiniškai 65-erių metų amžiaus pacientams medikai diagnozuojami 6-7 susirgimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurios vaistų grupės turėtų būti skiriamos su maisto papildais. Pavyzdžiui antibiotikai, kuriuos vartojame per dažnai ir ne visuomet atsakingai bei teisingai. Jie jau pirmą vartojimo dieną sukelia kalio nepakankamumą. Ypač penicilino grupės antibiotikai labai greitai provokuoja tirpių vandenyje vitaminų nepakankamumą.  Po ilgesnio vartojimo gresia dar ir kalio stoka, tromboembolinės komplikacijos (užsikimšimas krešuliais). Todėl antibiotikų vartojimas be probiotikų ir prebiotikų yra negeras dalykas. Gydytojas turėtų skirti maisto papildus, turinčius kalio, magnio ir vandenyje tirpių vitaminų. – Ar maisto papildai kompensuoja tik cheminių preparatų sukeliamus praradimus? Minėjote gazuotus gėrimus, kas dar? – Neretai tokie kasdieniai produktai kaip alkoholis, kava, hormoniniai kontraceptikai (vartojami dažniausiai jaunų moterų) skatina kai kurių medžiagų trūkumą. Norint jį panaikinti, būtini maisto papildai. Tarkime, gausus kavos vartojimas skatina B grupės vitaminų (ypatingai B1 ir B6) nepakankamumą. O kontraceptikų vartojimas sukelia moterims folio rūgšties trūkumą, taigi ir galimas grėsmes būsimo nėštumo metu. Tad save gerbiantis ir fiziologijos bei biochemijos pagrindus turintis medikas be abejo turėtų deramai įvertinti maisto papildus ir pripažinti šių preparatų būtinumą. Neužmirškime ir to, kad gana dažnai pasitaiko virškinimo organų pažeidimų – opaligių, kitų žarnyno ligų. Tokiems pacientams vitaminų stoka išprovokuojama dėl to, kad dauguma vitaminų į mūsų organizmą patenka per rezorbciją žarnyne. Tokiu atveju susiduriame su hipovitaminoize. Todėl vitaminų turintys papildai ir šiuo atveju yra būtini ir nepakeičiami.   – Ar yra pasaulyje mokslinių tyrimų, kurie pagrindžia, kad valstybėse, kuriose naudojama daugiau maisto papildų, žmonės yra sveikesni? – Pastaruoju metu itin didelis dėmesys mitybai ir natūropatinių produktų vartojimui skiriamas Kinijoje. Ganėtinai išsamūs tyrimai atlikti Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. Jie pagrindžia, kad natūralūs preparatai ir maisto papildai sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.      Ir dar svarbus niuansas. Prancūzai ir vokiečiai pastaruoju metu teigia, kad pagrindinės mirties priežastys pagal dažnumą yra šios: širdies ir kraujagyslių pažeidimai, piktybinės ir onkologinės ligos, nesaikingas ir neteisingas vaistų vartojimas. O po jų ketvirtą vietą šiame sąraše lemia tokie faktoriai kaip nelaimingi atsitikimai, traumos, savižudybės ir t.t. Todėl mes negalime užmiršti maisto papildų būtinybės ir naudos. Turime prisiminti, kad nėra vaistų be šalutinio poveikio. Tą neigiamą poveikį turime mažinti ne reklamuodami atskirus preparatus ar skatindami savigydą (neišprusę žmonės vaistus vartoja savo nuožiūra), o neigiamą šalutinį poveikį sumažinti vartojant tinkamus maisto papildus. Diskutuodamas su jaunais gydytojais pajuntu, kad jie neturi pakankamai fiziologinių ir biocheminių žinių. – Egzistuoja nuomonė, kad maisto papildas daugeliu atvejų – tai tas pats vaistas, tik skiriasi registracijos forma ir veikliosios medžiagos kiekis. Ar galima taip lyginti? Efektas bus tas pats, tik papildą reikia vartoti ilgiau, jis pigesnis, jam nereikia recepto? –   Maisto papildai išsivysčiusios ligos atveju vaisto nepakeis. Bet kai kuriais atvejais tinka ir papildai. Tarkime, hipertoninės ligos atveju yra rekomenduojami 11 pogrupių vaistai. Jie tarpusavyje nesiderina, negali būti vartojami kartu. Jeigu kraujospūdžio svyravimai nėra labai dideli, pradinėse stadijose juos galima koreguoti ir maisto papildais – turinčiais kalio, magnio, arba kai kuriais polivitamininiais maisto papildais, tačiau nuspręsti turi gydantis medikas, jokios saviveiklos čia neturėtų būti. Iš esmės racionalus maisto papildų vartojimas yra moksliškai pagrįstas. Pastaruoju metu diskutuodamas su jaunais gydytojais, pajuntu, kad jie neturi pakankamai fiziologinių ir biocheminių žinių. Todėl tinkamai neįvertina maisto papildų reikšmės mūsų organizmui. – O kokius papildus vartojate Jūs? – Kasdien matuoju kraujospūdį, kol kas širdies ir kraujagyslių veiklą reguliuoju maisto papildais, o ne „chemija“. Vartoju kai kuriuos kalio ir magnio turinčius preparatus. Be abejo, sulaukus mano amžiaus, polivitamininiai preparatai (pvz., askorutinas, kurio sudėtyje yra vitaminų C ir P) yra tikrai būtini. Nuo 55-60 metų kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui gresia kojų venų išsiplėtimas. O ilgiau negydant – tromboembolinės reakcijos. Todėl tokiais atvejais apsieiti be polivitamininių maisto papildų yra neracionalu ir nelogiška. – Ar galima išskirti, kokius papildus galima vartoti pačiam apsisprendus, o kokiu atveju reikėtų gydytojo rekomendacijos? – Nepiktnaudžiaujant yra logiška vartoti vitamininius papildus ir savarankiškai. Juk kiekvieną dieną mes privalome gauti vandenyje tirpių vitaminų. O dėl įvairių priežasčių, dėl ne visiems prieinamų augalinių maisto produktų, mes pakankamo vitaminų kiekio negauname. Be to, antioksidantinį poveikį turintis tirpus riebaluose vitaminas E yra būtinas vartoti vasarą – UV spindulių žalingam poveikiui sumažinti. Ir ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms. Prakalbus apie kalį, magnį ir kai kuriuos antioksidantinį poveikį turinčių augalinių preparatus, be abejo, reikalinga šeimos gydytojo konsultacija. Tokių mikroelementų, kaip cinkas, geležis ir kitų elementų su maistu pastaruoju metu gauname nepakankamai.  – Kai kurie specialistai sako, kad dabar iš maisto gauti naudingų medžiagų yra sunkiau, nei prieš kelias dešimtis metų. Tai peršasi išvada, kad tokiu atveju reikia racioną papildyti papildais? – Pritarčiau. Tokių mikroelementų, kaip cinkas, geležis ir kitų elementų su maistu pastaruoju metu gauname nepakankamai. Tad jų turintys maisto papildai, be abejo, rekomenduotini. Galvoju, kad mes su maisto produktais dabar gauname ir mums nereikalingų ar net žalingai veikiančių medžiagų. Pavyzdžiui, gyvuliai ir paukščiai neretai lesinami pašarais, kurių sudėtyje yra hormoninio poveikio medžiagų. Be to, gyvuliams pašarui duodama sintetinių, dažančių medžiagų. Vaistai ir šios su maistu gaunamos nedraugiškos medžiagos jungiasi prie imuninės sistemos receptorių ir sukelia alergines reakcijas. Tad iš esmės maisto papildai yra būtini. Aš tuo esu įsitikinęs ir galiu drąsiai tai tvirtinti, tačiau nereikia jais piktnaudžiauti kaip ir vaistais. Taip pat nereikia žavėtis papildais, kurie nėra įteisinti Lietuvoje.  Šaltinis: 15min.lt

Sužinokite daugiau
Magnio papildai gali sumažinti demencijos riziką

Magnio papildai gali sumažinti demencijos riziką

Kasmet daugiau nei dešimčiai milijonų žmonių visame pasaulyje yra diagnozuojama demencija – po atvejį kas 3 sekundes. Prognozuojama, kad artimiausiais  dešimtmečiais šis skaičius tik augs. Kadangi šiuo metu nėra jokio demencijos gydymo būdo, labai svarbu imtis prevencinių veiksmų, tarp kurių – ne tik fizinis aktyvumas, protinis lavinimas ir sveika mityba, bet ir kalcio, kalio ir magnio papildai. Kas yra demencija ir kaip užkirsti jai kelią? Demencija – tai lėtinė ir nuolat progresuojanti liga, senatvėje pasireiškianti nykstančia atmintimi bei orientacijos sutrikimais, galiausiai galinčiais pavirsti senatvine silpnaprotyste. Ši liga ne tik keičia sergančiųjų ir jų šeimos gyvenimo kokybę, bet ir apkrauna visuomenę.  Nors šiuo metu nėra jokio demencijos gydymo būdo, ši liga vystosi ilgus metus, todėl įmanomas jos progreso stabdymas bei prevencija. Pirmiausia rekomenduojamas aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas. Norint išvengti demencijos, svarbu daugiau mankštintis, vaikščioti ir visavertiškai maitintis. Jeigu visų reikalingų mikroelementų bei vitaminų nepavyksta pasisavinti su maistu, padėti gali natūralūs maisto papildai. Ne ką mažiau svarbu ir protinė bei socialinė veikla – rekomenduojama užsiimti naujais hobiais, skaityti, spręsti kryžiažodžius, burtis į bendruomenes ir gyventi aktyvų socialinį gyvenimą. Magnis, kalcis ir kalis – tyrimais įrodytos pagalbos priemonės Pasak mokslinių tyrimų, kai kurie mineralai (kalcis, magnis, kalis) yra tiesiogiai susiję su mažesne demencijos išsivystymo rizika – kaip tik šie natūralūs papildai gali padėti užkirsti kelią demencijos progresavimui. 17 metų trukusiame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 1000 vyresnio amžiaus žmonių (Ozawa ir kt., 2012), įrodyta, kad didesnis kalcio, magnio ir kalio suvartojimas yra susijęs su mažesne demencijos, ypač kraujagyslių demencijos (smegenų kraujotakos sutrikimas), išsivystymo rizika.  Didesnis magnio ir kalcio kiekis kraujo plazmoje taip pat buvo susijęs su mažesne 2 tipo diabeto rizika (Larsson ir Wolk, 2007; Villegas ir kt., 2009; Wu ir kt., 2009). Kaip tik 2 tipo diabetu sergantys pacientai turi didesnį polinkį susirgti demencija bei kitomis intelekto mažėjimo ligomis (Cheng ir kt., 2012).  Kone svarbiausią vaidmenį demencijos prevencijoje atlieka magnis. Įrodyta, kad asmenys, sergantys Alzheimerio liga, turi mažesnį magnio kiekį kraujo plazmoje (Barbagallo ir kt., 2011). Tuo tarpu didesnis kalio, kalcio ir magnio pasisavinimas su maistu (taip pat veikia ir kalio, kalcio ir magnio maisto papildai) apsaugo nuo išeminio insulto, kartu sumažindamas visų tipų demencijos riziką. Kai neužtenka mitybos, į pagalbą – magnio papildai Papildyti savo mitybą mineralais ne taip jau ir sunku – į maisto racioną pakanka įtraukti daugiau žaliųjų daržovių bei vaisių: Magnis slepiasi tokiose žaliose salotose kaip špinatai, lapinis kopūstas, burokėlių lapai, jo taip pat gausu riešutuose, avokaduose, bananuose; Kalcio rasite ispaninio šalavijo sėklose, brokoliuose, saldžiose bulvėse, gražgarstėje, apelsinuose; Kaliu mitybą praturtinsite į ją įtraukę avokadus, špinatus, bulves, slyvas, moliūgus. Jeigu nesate tikri, ar šių mineralų pakanka iš suvartojamo maisto, pagelbėti gali kalcio, kalio ar magnio papildai. Juos itin patogu vartoti su geriamu vandeniu: užtenka į vandenį įlašinti joninių lašų „Concentrace“ iš Didžiojo Druskos ežero, kurių sudėtyje yra visų reikalingų mineralų. Kaip tik jonine forma vartojami magnio papildai yra geriau įsisavinami – ši forma leidžia papildams lengviau patekti į ląsteles, o taip užtikrinamas efektyvesnis jų poveikis. Kuo anksčiau pradėsime naudoti natūralias prevencines priemones, tuo ilgiau senatvėje būsime gyvybingi bei sveiki. Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu. Autorius: Aušrinė Šerpenskaitė. Be UAB, Natura Medico sutikimo kopijuoti, skenuoti ar kitaip naudoti informaciją draudžiama. Šaltinis:  Cherbuin, Nicolas, et al. “Dietary Mineral Intake and Risk of Mild Cognitive Impairment: The Path through Life Project.”  14 Feb 2014. 

Sužinokite daugiau
Sąnariai - kaip jais pasirūpinti, kad judėjimas būtų neskausmingas?

Sąnariai - kaip jais pasirūpinti, kad judėjimas būtų neskausmingas?

Judėjimas bei fizinis aktyvumas - vieni iš pagrindinių žmogaus poreikių, suteikiantys gyvenimui malonumo bei prasmės.Vasarą vis daugiau norisi pabūti gamtoje, keliauti, sportuoti, rūpintis daržais, sodais, todėl padidėjus fiziniam aktyvumui dažnai išryškėja ir sąnarių problemos, kurios neleidžia pilnavertiškai mėgautis judėjimo džiaugsmu ir gyvenimu. Ką daryti, kad nereikėtų pagalbos ieškoti gydytojo kabinete ir sąnariai būtų sveiki ištisus metus? Mineralai bei mikroelementai reikalingi sąnario kremzlei Sąnario kremzlė ypatinga, nes joje nėra kraujagyslių, todėl kremzlės ląstelės visas maistines medžiagas gauna molekulių difuzijos būdu iš sąnario ertmės skysčio, taip pat svarbu žinoti, kad kremzlė yra „maitinama“ tik judesio metu. Mokslininkai teigia, kad mineralai yra labai svarbūs daugeliui organizmo funkcijų, ir ląstelės viduje net maži mineralų kiekių nukrypimai nuo normos gali turėti rimtų fiziologinių pasekmių. Ne išimtis ir sąnarių kremzlės. Sparčiai daugėja įrodymų, kad mineralų ir mikroelementų, tokių kaip boras, cinkas, varis, selenas, magnis ir manganas yra medžiagų, kurios daro didelį poveikį kremzlės būklei. Atlikti tyrimai parodė, kad natūralūs mineralai, tokie kaip magnis, varis, manganas, selenas ir cinkas, slopina uždegimą, sulėtina osteoartrito išsivystymo priežastis ir todėl sumažėja ligos simptomai ir osteoartrito ligos sunkumas. Tarhanas ir kt. (2003) teigia, kad, esant uždegimui, padidinus vartojamo magnio kiekį, kraujo serume sumažėja C – reaktyvaus baltymo lygis, kuris dar kitaip žinomas kaip uždegiminių reakcijų baltymas. Taip pat įrodyta, kad jei trūksta su maistu gaunamo magnio - padaugėja kremzlės pažeidimų ir išryškėja osteoartrito požymiai. Priežastys, kodėl mineralai ir vitaminai yra stokojami Nors daugiausia mineralų gauname su maistu, bet dėl intensyvios žemdirbystės, nualinto dirvožemio,  per anksti nuskintų vaisių ir nuimamų nesubrendusių daržovių augalai neaprūpinami būtinomis mineralinėmis medžiagomis. Tokios daržovės ir vaisiai negauna reikiamo kiekio mineralų, todėl negali susintetinti pakankamo kiekio vitaminų. Taigi, jeigu nėra reikiamo kiekio dirvožemyje, jo nėra ir maiste. Sąnariai - ko jiems reikia, jog būtų sveiki? Tyrimai, susiję su atskirai vartojamu gliukozamino ir chondroitino veiksmingumu, parodė, kad jų nauda gali būti ribota. Milleris ir kt. (2004) mano, kad viena iš priežasčių nepakankamas suvartojamų mineralų ir mikroelementų kiekis. Todėl Bansalas ir kt. mokslininkai (2012) atliko dvigubai aklą ir placebu kontroliuojamą tyrimą, kuris tęsėsi 6 mėn. Jo metu buvo nustatyta, kad vartojant joninės formos mineralų lašus „ConcenTrace“ lengvu ir vidutinio sunkumo kelio sąnario artritu sergantiems žmonėms pagerėjo sąnario skysčio savybės, padidėjo kremzlės storis, sumažėjo kremzlės pažeidimai ir padidėjo fizinis aktyvumas, nes tiriamieji galėjo nueiti didesnius atstumus. Mineralų lašai „ConcenTrace“ lėtina kremzlės pažeidimo progresavimą. Didelis mineralų skaičius ir mangano bei seleno savybė slopinti uždegimą ir mažinti oksidacinį stresą (aktyvaus deguonies junginius) gali turėti tiesioginę ar netiesioginę įtaką šio unikalaus komplekso veiksmingumui. Bansalo ir kt. (2012) atlikto tyrimo duomenys parodė, kad akivaizdi nauda gerinant sąnarių būklę matoma jau po 4 sav., bet yra manoma, jog mineralų vartojimas 6 mėn. yra per trumpas laikotarpis, kad kremzlė spėtų pasikeisti iš esmės, todėl reikia juos vartoti ilgiau. Už šį nuoseklumą vartojant mineralus sąnariai tikrai atsilygins. Mineralų lašai „ConcenTrace“ yra didelės koncentracijos įvairių mineralų ir aktyvių ingredientų kompleksas, kurio sudėtyje yra daugiau nei 72 natūralių mineralų, išgautų iš Jutoje esančio Didžiojo druskos ežero. Tai 100 % natūralus produktas be papildomų priedų, o joninė forma garantuoja 100 % įsisavinimą. Bansalas ir kt. mokslininkai (2012) teigia, kad per didelis vieno iš elementų kiekis sutrikdo kitų elementų pusiausvyrą, todėl yra svarbu juos gauti iš natūralių šaltinių, kur jie jau yra subalansuoti ir yra ypač naudingos joninės formos. Joninės formos mikroelementai lengviau įsisavinami ir tikėtina, kad absorbavimo metu mažiau sąveikauja ir trukdo vienas kitam. Ir kituose naujuose mokslo straipsniuose mokslininkai pateikia duomenis, kurie patvirtina mineralų teikiamą naudą mažinant osteoartrito simptomus.    Visada galima rasti sprendimą, kaip sau padėti, todėl būtina domėtis gamtos ir mokslininkų sukurtomis priemonėmis, ieškoti ir išnaudoti visas įmanomas galimybes, kad kuo ilgiau išsaugotume  judėjimo džiaugsmą, kurį mums suteikia sveiki sąnariai. Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.

Sužinokite daugiau

Palikite komentarą

Atminkite, kad komentarai turi būti patvirtinti prieš juos paskelbiant.