Elektrolitai - gyvybiškai svarbios medžiagos!

Pirmas svarbus dalykas, kurį pataria specialistai daug sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, sergantiems širdies ligomis, taip pat dažnai viduriuojantiems žmonėms, yra pasirūpinti savo organizmo elektrolitų pusiausvyra. Ir nors sąvoka „elektrolitai“ nėra kokia naujiena, galime išsamiau apžvelgti elektrolitų naudą, poveikį sveikatai, rekomendacijas, galiausiai –  naujausius su elektrolitais susijusius tyrimus. Ir nesvarbu, – kalbame apie augalus, gyvūnus, ar apie žmones – elektrolitai yra būtina gyvybės egzistavimo sąlyga.

Kas gi tie elektrolitai ir kuo jie mums naudingi?

Chemiškai elektrolitai yra medžiagos, kurios virsta į teigiamus ar neigiamus jonus tirpale bei sugeba praleisti elektros srovę. Jokia aukštesnė gyvybės forma negali egzistuoti be elektrolitų. Taip pat ir žmogus. Elektrolitai būtini mūsų ląstelių ir organų funkcionavimui. Tai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose randami mineralų jonai.

Šie mineralai gali būti rūgštinio, bazinio pobūdžio, taip pat druskos. Mums svarbiausi ir aktualiausi elektrolitai yra kalcis, magnis, chloras, fosforas, kalis, natris.

Elektrolitai atlieka daug ir gana svarbių funkcijų. Pirma, reguliuoja vandens kiekį, apykaitą organizme. Reguliuoja ir kraujo pH, nervines bei raumenų funkcijas, kraujo spaudimą, atkuria pažeistus audinius. Pavyzdžiui, raumenų susitraukimas vyksta tam tikrų cheminių reakcijų dėka. Šių reakcijų metu į raumenų ląsteles siunčiami elektriniai signalai. Raumenys ir neuronai aktyvuojami elektrolitams judant tarp ekstraląstelinio bei viduląstelinio skysčio ląstelėse per vadinamuosius jonų kanalus. Tad raumenų susitraukimui būtini kalcio, natrio, kalio jonai. Be šių jonų susitraukimas silpnėja arba tampa nebekontroliuojamas.

Antra, elektrolitai atlieka transportavimo funkciją – perneša įvairias medžiagas (tarp jų ir maisto) į įvairias kūno vietas.

Konkrečiai magnio jonas būtinas energijos apykaitai, nervinio impulso perdavimui, fermentų aktyvumui palaikyti, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi. Panašios ir kalio funkcijos. Štai natris reguliuoja troškulio pojūtį, dalyvauja termoreguliacijoje, palaiko pH pusiausvyrą. Neigiamą krūvį turintys chloro jonai įjungiami į deguonies apykaitą bei yra svarbūs virškinimui, nes įeina į skrandžio rūgšties sudėtį.

Naujesni tyrimai atskleidžia, kad įvairūs elektrolitų jonai atsakingi ir už detoksikacijos procesus, palaiko limfinės sistemos būklę. Tai vyksta sudarant tam tikrus cheminius junginius, vadinamus chelatais. Taip toksinės medžiagos detoksikuojamos anksčiau, nei jos sugeba pakenkti mūsų kūnui. Puikiu detoksikavimo pavyzdžiu gali būti organizme susidariusių nuodingų amino junginių utilizavimas.

Verta paminėti ir svarbą imuninei sistemai – elektrolitų dėka ląstelių membranos išlaikomos stiprios, pro jas sunkiau patenka virusai ar bakterijos.

Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai

Elektrolitų koncentracijos pokyčius dažnai sukelia kitos sveikatos būklės, kaip inkstų, širdies ligos. Dargi jau paminėti prakaitavimas, vėmimas ar viduriavimas. Pastebėta, kad elektrolitų disbalansas labiau tikėtinas ir atėjus karščio bangoms vasarą, taip pat vartojant kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio: diuretikus, AKF inhibitorius kraujospūdžiui, vaistus nuo vėžio.

Sunerimti dėl sutrikusios elektrolitų pusiausvyros galima, jei žmogų dažnai apima nuovargis, vangumas, sutrinka širdies ritmas, atsiranda jautrumas ir dirglumas, galvos svaigimas. Taip pat kamuoja raumenų spazmai, dažnai kinta kraujospūdis.

Visus šiuos nemalonius pojūčius gali sukelti tiek per didelė, tiek per maža elektrolitų koncentracija. Būtina atkreipti dėmesį, kad per daug elektrolitų žmogaus organizme irgi neduoda jokios naudos. Štai per didelis natrio kiekis (hipernatremija) sukelia bendrą organizmo silpnumą. Labai aukšta natrio koncentracija gali išsivystyti į paralyžių, širdies smūgį, net komą.

Per didelė kalio koncentracija taip pat pavojinga. Vartojantiems diuretikus ar daug širdies bei kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų patariama atsisakyti kalio papildų ar maisto, kuriame gausu kalio. Taip yra todėl, kad daugelis tokių vaistų sulaiko kalį organizme, o jo kiekis ir taip didėja.

Kalcio koncentracija tampa didesnė, nei įprasta, gana retai. Taip atsitikus, vertėtų išsitirti, ar nėra kitų ligų. Pavyzdžiui, kaulų ligų, endokrininės sistemos veiklos sutrikimo ar net vėžio. Žmones, kurių didesnė kalcio koncentracija kraujyje, kamuoja apetito stoka, dažnas vėmimas, gali ištikti koma.

Tam, kad užtikrintume normalų elektrolitų kiekį organizme, turime peržvelgti savo maisto racioną.

Po viduriavimo, vėmimo ar intensyvios treniruotės būtina vartoti geriamųjų elektrolitų tirpalų. Tokie tirpalai apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, atkuria greitai prarastų elektrolitų kiekį.

Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.

„Joniniai mineralai“

Šioje lentelėje yra pateikiamos mineralinių medžiagų naudingosios savybės.