Magnio nauda ir funkcija organizme

Magnis ­– vienas labiausiai ištirtų mikroelementų pasaulyje. Ne ką mažiau populiarūs ir magnio papildai. 

Labiausiai paplitusi magnio sveikatingumo priežastis – raumenų skausmo bei mėšlungio mažinimas. Tačiau šis šarminis metalas yra ypatingai svarbus dar kelioms organizmo funkcijoms: energijos gamybai, raumenų funkcionavimui, nervinių signalų perdavimui ir biocheminėms organizmo reakcijoms, kur magnis kaip kofaktorius dalyvauja 320 skirtingų procesų.

Už ką magnis atsakingas organizme?

Magnis yra centrinė ATP molekulės dalis – tai universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Jis reikalingas kiekvienam, net ir mažiausiam, energijos junginiui mūsų organizme. Jeigu mūsų organizme trūksta magnio, mes nesugebame pagaminti pakankamo kiekio ATP molekulių, o taip nepalaikoma normali energijos apykaita, mažėja gyvybinės funkcijos. 

Magnis ypatingai svarbus ir aerobiniam (ląsteliniam) kvėpavimui. Ląstelinis kvėpavimas vyksta mitochondrijose, mūsų mažose energijos gamyklose. Šio proceso metu vyksta cheminės reakcijos grandinė:

Angliavandeniai + deguonis -> anglies dioksidas + vanduo + energija

Aerobinio kvėpavimo metu svarbų vaidmenį atlieka kofaktoriai, šiuo atveju – magnis. Jis tarsi raktas, kuris patekęs į reikiama spyną, leidžia fermentui atlikti skirtingą veiksmų seką, o taip kiekvienos reakcijos metu pagaminama dar daugiau energijos.

Daugelis girdėjome, jog tinkamas magnio kiekis yra svarbus raumenų funkcijai palaikyti. Mūsų raumenys kasdien susitraukia ir vėl atsipalaiduoja, o magnis juose veikia kaip elektrolitas. Kalcis, patekęs į ląstelės vidų, sukelia jos susitraukimą, o magnio atsargos ląstelės viduje išstumia kalcį – kaip tik tada raumuo vėl atsipalaiduoja. Esant šių mineralų balansui, raumenų būklė būna puiki. Kai organizmui ima trūkti magnio, kalcis ilgesnį laiką užsibūna ląstelėje ir sukelia raumenų mėšlungį. Tokiu atveju padėti gali natūralūs maisto papildai.

Labai svarbu žinoti, jog magnis tiesiogiai ir netiesiogiai įtaką daro 320 skirtingų biocheminių procesų žmogaus organizme: jis yra vienas iš daugiausiai funkcijų atliekančių mineralų. 

Daugelyje šių procesų magnio mikroelementas veikia kaip kofaktorius fermento sudėtyje. Fermentas – tai baltyminis katalizatorius, tūkstančius kartų paspartinantis organizme vykstančias chemines reakcijas ir taip užtikrinantis komunikaciją tarp skirtingų organų. Pavyzdžiui, magnio balansas yra būtinas tinkamam kasos darbui bei insulino gamybai. Insulinas padeda pernešti gliukozę iš mūsų kraujo į ląstelės vidų, kuri naudojama aerobiniame kvėpavime. Tad magnis netiesiogiai kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje, kartu užtikrindamas reikalingas medžiagas energijos apykaitai vykti.

Magnis taip pat yra atsakingas už nervinių impulsų perdavimą – čia jis veikia kaip elektrolitas bei nervinius impulsus perduodantis mineralas. Šis mineralas dalyvauja visų šiandienai žinomų galvos smegenų neuropeptidų sintezėje ir atsako už signalų, kylančių iš centro (galvos) į periferinius nervus ir raumenis, perdavimą.

Kada reikalingi magnio papildai?

Nors apie magnio būtinybę girdėjome kone visi, dar ne visi žinome, kaip pasireiškia jo trūkumas, kurį suvaldyti gali natūralūs maisto papildai.

Magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia raumenyse – juntamas raumenų mėšlungis, įtempti raumenys, nuovargis. Visgi tai nėra vieninteliai simptomai: mineralo stygius pacientams gali pasireikšti ir persitempusiomis kraujagyslėmis. Jos sukietėja ir nebegali atsipalaiduoti, taip nuolatos palaikydamos aukštą kraujo spaudimą.

Tyrimai rodo, kad pakankamas magnio kiekis arba tinkamai pasirinkti magnio maisto papildai gali sumažinti kraujo spaudimą [1], sumažina atsparumą insulinui ir pagerina glikemijos kontrolės rodiklius tarp pacientų sergančių 2 tipo diabetu [2]. Taip pat įrodyta, kad reguliariai vartojami magnio papildai padeda palaikyti normalią nervų sistemos būklę ir psichologinę funkciją, mažina nuovargį ir pavargimo jausmą. [3]

Informacija yra informacinio pobūdžio ir turint konkrečių nusiskundimų būtina pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu.

[1] https://academic.oup.com/ajh/article/15/8/691/143851

[2] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6356710/

[3] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02012R0432-20170822&qid=1549377694700&from=LT